Kiek paplitęs 2 tipo diabetas Jungtinėje Karalystėje?

Šiuo metu apie 2,5-3% JK suaugusiųjų serga 2 tipo diabetu. Jo paplitimas labai skiriasi įvairiose šalyse ir etninėse grupėse, jis nebūdingas vaikams ir paaugliams. Kuo vyresnis asmuo, tuo dažniau pasitaiko diabetas, apie 10% vyresnių kaip 70 metų europiečių serga 2 tipo diabetu. Daugelio šalių gyventojų tyrimai taip pat nustatė didelį nediagnozuoto diabeto atvejų skaičių – maždaug tokį patį kaip diagnozuotų atvejų.

Kaip susijęs 2 tipo diabeto paplitimas su amžiumi, lytimi ir tautybe?

Amžius ir tautybė yra patys svarbiausi 2 tipo diabeto paplitimą sąlygojantys veiksniai. Visų populiacijų tyrimai aiškiai rodo, kad didėjant amžiui didėja diabeto paplitimas. Tarp daugelio šalių vyrų ir moterų yra labai mažas paplitimo skirtumas, nors tarp kai kurių šalių vyrų ligos paplitimas šiek tiek didesnis. Pavyzdžiui, 1996 m. Poole (Jungtinė Karalystė) diabeto tyrimais (tirtas diabeto paplitimas tarp vyrų) dėl didesnio vyrų skaičiaus diabetas buvo dažniau nustatytas vyrams negu moterims – atitinkamai 2,1% ir 1,6%; 2,3 naujo atvejo iš 1000 palyginti su 1,7 moterų.

2 tipo diabetas dažniau pasitaiko neeuropietiškose tautinėse grupėse. Jungtinėje Karalystėje gyvenantys afrokaribiečiai ir indoazijiečiai maždaug tris keturis kartus dažniau serga diabetu nei europiečių populiacija. Taip pat ir Naujojoje Zelandijoje bei Australijoje gyvenančių maorių, aborigenų, Ramiojo vandenyno salų gyventojų ir Pietų bei Rytų azijiečių grupėse diabetu sergama dažniau. Visose šiose populiacijose diabetas ne tik labiau paplitęs, bet jis išsivysto gal 7-10 metų anksčiau. Taip pat jose daugiau nediagnozuotų diabeto ir GTS/SGN atvejų nei europiečių populiacijose.

Per pastaruosius 10-20 metų buvo didžiulis 2 tipo diabeto paplitimo šuolis tiek išsivysčiusiame, tiek neišsivysčiusiame pasaulyje („diabeto epidemija”). Dėl to galima prognozuoti dar spartesnį kilimą per artimiausius 10-20 metų, apie 25% Europoje ir apie 50% Azijoje. Anksčiau šialiga jauni sirgdavo retai, dabar liga vis dažniau serga paaugliai ir jauni suaugusieji, ypač tie, kurie turi antsvorį ir mažai juda.

Kaip ir kodėl keičiasi diabeto paplitimas?

Sergančiųjų diabetu skaičius didėja labiausiai išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse – maždaug 3-8% per metus. Pavyzdžiui, Poole (JK) diabeto studijoje tarp 1984 ir 1996 m. 2 tipo diabeto kasmet padaugėdavo 7%. Didžiausias paplitimo augimas stebimas Azijoje, tačiau šis reiškinys paliečia ir visas kitas pasaulio sritis. Vienas išsamus Naujosios Zelandijos statistinis projektas artimiausiems 10 metų nurodo tokias augimo priežastis:

• populiacijos dydis (30%)
• nutukimas (30%)
• populiacijos senėjimas (20%)
• kintantis tautų mišrumas (11%)
• pagerėjęs žmonių, kuriems diagnozuotas diabetas, išgyvenamumas (9%)

Vienintelis tikrai pakeičiamas šios lygties veiksnys yra nutukimas. Besivystančiose šalyse galingiausias veiksnys yra greitas dietos ir fizinio aktyvumo pasikeitimas, sąlygojantis didelį nutukimą. Materialinė gerovė, gerėjantis maisto tiekimas ir mažesnis sunkaus fizinio darbo poreikis norint užsidirbti pragyvenimui yra svarbūs lygties veiksniai.

Ar keičiasi 1 tipo diabeto paplitimas?

Per pastaruosius 20 metų 1 tipo diabeto dažnis ir paplitimas, nors ir ne taip įspūdingai kaip 2 tipo, kasmet padidėdavo 2-3% daugelyje ištirtų populiacijų nuo Pietų Salos, Naujosios Zelandijos iki Jungtinės Karalystės ir Skandinavijos. Kai kurių tyrimų duomenimis, diagnozės nustatymo amžius jaunėja, amžiaus grupėje iki 5 metų liga pasitaiko vis dažniau nei vyresnėse amžiaus grupėse. Tikslaus šio reiškinio paaiškinimo nėra.

1 tipo diabeto dažnis ir paplitimas labai skirtingas visame pasaulyje, didžiausias – iš Europos šiaurės kilusių populiacijų.

Kaip galėtų pasikeisti diabeto diagnostika, patikra ir profilaktika per artimiausius keletą metų?

Diabeto, GTS ir SGN diagnostiniai kriterijai, ko gero, bus dar tikslinami. HbA1c gali tapti vienu iš kriterijų, galbūt jo viršutinė norma skirsis nuo rekomenduojamų dabar.
Metabolinis sindromas bus vis svarbesnis ir galbūt bus nustatytas metabolinis indeksas, kuris atspindės makrovaskulinę riziką, o HbA1c – mikrovaskulinę riziką. Populiacijos patikra dėl diabeto gali būti patvirtinta kaip absoliučios, mikro- ir makrovaskulinių ligų rizikos nustatymo dalis.
Tikimės, kad pamatysime veiksmingų ir prieinamų 2 tipo diabeto populiacijos profilaktikos strategijų vystymąsi, o didžiausi bus 1 tipo diabeto profilaktikos laimėjimai.

Ar yra šiuo metu svarbių straipsnių?

Taip, štai keletas išspausdintų dėmesio vertų publikacijų:

• 1 tipo diabeto priežastys ir profilaktika buvo atidžiai peržiūrėti, kartu su Europos intervenciniu diabeto nikotinamido tyrimu (European Nicotinamide Diabetes Intervention Trial, ENDIT) ir buvo nustatyta, kad nikotinamidas nėra naudingas.
• Nauji įrodymai, kad 2 tipo diabeto priežastis gali slypėti mitochondrijose.
• Keletas straipsnių apie inkstų ligų patologiją, nuo naujų gydymo būdų iki terminalinės inkstų nepakankamumo stadijos.