Fizinis aktyvumas sergant 2 tipo cukriniu diabetu

Kokių yra įrodymų, kad fizinis aktyvumas gerina glikemijos kontrolę?
Yra svarių įrodymų, kad adekvatus fizinis krūvis gerina glikemijos kontrolę, bet būtų neteisinga teigti, kad jis naudingas organizmui vien dėl to. Tyrimai parodė, kad fiziniai pratimai gerina daugumą svarbių sveikatos, ypač kardiovaskulinės sistemos, rodiklių, nors skirtingu intensyvumu.

  • Diabetas ir nutukimas: mažina HbA1c ir gliukozės kiekį kraujo plazmoje; sumažėja juosmens apimtis.
  • Kardiovaskulinis poveikis: pagerėja kraujo lipidų sudėtis; sumažėja arterinis kraujospūdis; pagerėja fizinis pajėgumas; pailgėja gyvenimo trukmė.
  • Bendras poveikis: padidėja energingumas; pagerėja miegas; pažvalėja nuotaika.

Koks fizinio krūvio intensyvumas naudingas organizmui?

Fizinį krūvį sunku įvertinti, žmonės linkę jį pasakyti didesnį. Pasirodo, kad lengva mankšta teikia ilgalaikę, bet nedidelę naudą ir pagerėjimą, tačiau didesnė nauda užsitikrinama tik dažnai, intensyviai sportuojant. Pradinės rekomendacijos: neaktyvius asmenis būtina paskatinti sportuoti 30 minučių beveik kiekvieną savaitės dieną, o pakankamai aktyvūs asmenys turėtų stengtis intensyviau sportuoti bent tris dienas per savaitę. Be to, papildomu fiziniu krūviu reikėtų užsiimti visada, kada yra tokia galimybė, pvz.:

  • Lipti laiptais, o ne kilti liftu.
  • Eiti pėsčiomis, o ne važiuoti nedidelius atstumus mašina.
  • Mašinai statyti rinktis tolimesnę aikštelę nuo darbo, parduotuvės ir t.t.
  • Eiti vieną ar dvi stoteles pėsčiomis nuo (iki) autobuso.
  • Intensyviau užsiimti sodininkyste.

Yra prieštaringų įrodymų dėl lengvo fizinio aktyvumo. Dauguma autorių sutinka, kad toks aktyvumas – geriau nei nieko, bet jis neprilygsta vienam pakankamo intensyvumo fiziniam krūviui. Žingsnių matuokliai naudojami didėjančiam fiziniam aktyvumui matuoti ir skatinti.

Kaip man įtinkinti pacientus padidinti fizinį aktyvumą?

Kaip ir bet kokio gyvensenos keitimo atveju, pacientai turi būti pakankamai motyvuoti ir pasirengę pokyčiams. Buvo gauta nemaža nauda, kai bendrosios praktikos gydytojai Naujojoje Zelandijoje pacientams išrašydavo „žaliuosius receptus”, kuriuose būdavo rekomenduotas gydymas sportu, o vietinės sporto organizacijos susisiekdavo su pacientais.

Kodėl kartais vieniems sportavimas padidina gliukozės kiekį kraujyje, o kitiems sukelia hipoglikemiją?

Fizinio krūvio poveikis glikemijai yra suminis. Organizmo atsakas į staigų ir intensyvų fizinį krūvį priklauso nuo pradinio gliukozės kiekio kraujyje ir insulino lygio. Be to, fiziniai pratimai sukelia streso hormonų – katecholaminų, kortizolio, gliukagono ir somatotropino – išsiskyrimą. O šie padidina gliukozės kiekį kraujyje. Tačiau jei pradinis insulino lygis yra pakankamai didelis, o glikemija normali, gliukozė laisvai pernešama į ląsteles ir glikemija sumažėja. Šių dviejų veiksnių sąveika ir sąlygoja skirtingą organizmo reakciją į fizinį krūvį. Asmeniui, nesergančiam cukriniu diabetu, fizinis krūvis mažina insulino išsiskyrimą, o sergančio cukriniu diabetu insulino lygis nekinta, nes insulino absorbcija iš poodinio riebalinio sluoksnio tęsiasi arba sulfonilšlapalo preparatai toliau stimuliuoja insulino sekreciją kasoje.

Jei glikemija fizinių pratimų pradžioje yra aukšta (>8 mmol/l) ir insulino lygis santykinai mažas, streso hormonai didina gliukozės kiekį kraujyje. Jei pradinis gliukozės kiekis yra gerai kontroliuojamas (4-6 mmol/l) ir ligonio insulino kiekis yra santykinai geras, intensyvus fizinis krūvis sumažins glikemiją, nes insulinas nukreips gliukozę į ląsteles kompensuodamas streso hormonų poveikį. Skirtingas fizinių pratimų poveikis daugumai pacientų gali sukelti didelį nusivylimą. Todėl pagrindinių veiksnių ir mechanizmų suvokimas gali labai pagelbėti. Gliukozės lygis yra svarbus profesionaliam sportui – aukštas gliukozės lygis ir nepakankamas insulino kiekis gali sukelti nuovargį ir nepakankamą fizinį pajėgumą.

Kodėl fizinis aktyvumas sukelia hipoglikemiją po daugelio valandų?

Fizinio krūvio metu gliukozės atsargos raumenyse yra išskiriamos ir paverčiamos energija. Vėliau organizmas turi atkurti gliukozės atsargas raumenyse, o tam reikia laiko. Per šį laiką gliukozės pasisavinimas iš periferijos padidėja ir, jei organizmas negauna kompensacinių angliavandenių, jos kiekis kraujyje krenta. Todėl nėra pastebėta, kad ligoniui išsivystė hipoglikemija žaidžiant skvošą, tenisą, futbolą ar regbį, kaip tai dažniau nutinka visą dieną žaidžiant kriketą ar 18 skylučių golfą. Hipoglikemiją gali sukelti ir slidinėjimas, energingas vaikščiojimas, visą dieną trunkantis buriavimas, intensyvi sodininkystė.

Trumpesniam sportui būdinga, kad hipoglikemija išsivysto per 3-12 valandų po krūvio, o sportuojant vakare ar ilgesnį laiką – net kitą rytą. Pacientams, vartojantiems insuliną, rekomenduotina sumažinti insulino kiekį prieš numatomą fizinį krūvį, o jei fizinė veikla numatoma antroje dienos pusėje ar vakare, reikėtų sumažinti vakarinę ar naktinę insulino dozę. Panašiai turėtų elgtis ir pacientai, vartojantys sulfonilšlapalo preparatus (vienus ar su kitais vaistais). Neturėtų būti hipoglikemijos vartojant vien metforminą ar glitazoną, nors glikemijos lygis po fizinio krūvio būna labai žemas. Kai kurie pacientai yra jautrūs glikemijos lygio kritimui, todėl gali jausti hipoglikemijos simptomus, nors jų gliukozės kiekis nebus mažesnis nei 4 mmol/l.

Kokie yra pagrindiniai diabeto nemedikamentinio gydymo ir fizinio aktyvumo principai?

Trumpa santrauka galėtų būti tokia:

  • Fizinis krūvis dažniausiai sukelia trumpalaikį glikemijos padidėjimą pradžioje ir vėliau ilgalaikį sumažėjimą.
  • Didžiausia hipoglikemijos rizika yra praėjus tam tikram laikui po fizinio krūvio, dažnai vakare, po 12-16 valandų.
  • Reikia būti pasiruošusiam bet kada tinkamas gydyti hipoglikemiją.
  • Prieš numatomą fizinį aktyvumą ir keletą valandų po jo reikėtų sumažinti insulino dozę. Kai diabetas sulfonilšlapalo preparatais gerai kontroliuojamas, dozes reikėtų sumažinti arba išvis praleisti.
  • Kuo intensyvesnis ir sunkesnis krūvis, tuo daugiau turėtų būti sumažinama dozė (dažniausiai 10-40%, bet gali būti ir daugiau).
  • Slidinėjant ar kitaip aktyviai poilsiaujant, insulino ar sulfonilšlapalo preparatų dozė turėtų būti sumažinta 25-40% nuo pirmos dienos.
  • Alternatyva – po fizinio krūvio suvartoti angliavandenių, bet dažniausiai reikia ir mažesnės insulino dozės, ir papildomo maisto.
  • Nutukusiems pacientams geriau sumažinti insulino ar geriamųjų vaistų kiekį, nei daugiau valgyti sportuojant ar po sportavimo.
  • Atsakas į fizinį krūvį yra individualus.
  • Pacientai turi dažnai stebėti ir užsirašyti glikemijos lygį prieš fizinį krūvį, jo metu ir po jo, kol jie dar mokosi kontroliuoti cukrinį diabetą.
  • Medikai turėtų skatinti pacientus diskutuoti apie cukrinio diabeto gydymą bei fizinį krūvį ir kartu aptarti pastebėtus rezultatus.