2 ir 1 tipo diabetas

Kaip praktiškai atskirti 1 ir 2 tipo diabetą?

Paprastai amžius, ligos anamnezė ir klinikinis ištyrimas padeda nesunkiai diagnozuoti ligą. Tačiau 1 tipo diabetas gali išsivystyti bet kurio amžiaus pacientams ir svarbu diagnozuojant to nepamiršti. Visada reikėtų pagalvoti apie 1 tipo diabetą, jeigu paciento ligos eiga staigi ir jei ryškus savaiminis svorio netekimas. Kitas žingsnis būtų šlapimo tyrimas dėl ketonurijos, rodantis insulino nepakankamumą.
Ketonai, ypač ketonų pėdsakai, aptinkami badaujant, todėl svarbu išsiaiškinti, ar pacientas valgo normaliai. Retkarčiais 1 tipo diabeto manifestacija vyresnio amžiaus pacientams būna ilga, trunka keletą mėnesių ar metų. Šie pacientai dažnai nebūna nutukę, šlapime nebūna ketonų ir glikemija kraujyje nebūna labai didelė – apie 12-25 mmol/l. Nedidelis insulino kiekis vis dar sekretuojamas, todėl ketozė neišsivysto. Tačiau, laikui bėgant, insulino sekrecija mažėja ir tokie pacientai tampa galutinai ir neišvengiamai priklausomi nuo insulino. Kartais pradžioje jie gali būti gydomi geriamaisiais hipoglikeminiais vaistais (GHV). Tačiau perėjimas nuo tablečių prie švirkščiamo insulino yra sunkus psichologiškai. Todėl nustačius 1 tipo diabetą iš karto rekomenduojama pradėti gydymą insulinu, nors ir mažomis dozėmis.

Jei diagnozuojant cukrinį diabetą randami pakitę kepenų funkcijos rodikliai, kokius kitus tyrimus reikėtų atlikti?

Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu, dažnai aptinkami nežymūs ar vidutiniai kepenų funkcijos rodiklių pakitimai – daugmaž tris kartus dažniau nei sveikojoje populiacijoje, kartais kartu su hepatomegalija. Dažniausia juos sukelia suriebėjusios kepenys, dabar dažnai aptinkamos pacientams, kureims yra metabolinis sindromas. Ryškesnius kepenų funkcijos rodiklių pokyčius reikėtų ištirti nuodugniau, pradedant nuo detalios anamnezės, ir atlikti kepenų ir tulžies latakų sistemos ultragarsinį tyrimą ieškant pakitimų. Be suriebėjusių kepenų, pagrindinės priežastys yra:

  • alkoholio vartojimas
  • hepatitas B ar C (dažniau Okeanijos salų ir maorių kilmės žmonėms)
  • pankreatitas
  • tulžies latakų ligos
  • hemochromatozė

Jei nustatoma klinikinių pokyčių, ypač specifinių kepenų ligos požymių, krešumo sistemos pakitimų ar yra sumažėjęs serumo albuminas, diabetologo ar gastroenterologo konsultacija yra reikalinga. Serumo feritinas gali sutrukdyti hematochromatozės diagnozavimą, nes jis dažnai būna padidėjęs kaip ūmios fazės baltymas.

Pirmąkart diagnozavus cukrinį diabetą ir ištyrus lipidų frakcijas, aptinkama daugiau kaip 6,2 mmol/l bendro cholesterolio ir daugiau kaip 9,6 mmol/l trigliceridų. Ar reikėtų tuoj pat pradėti gydymą lipidų kiekį mažinančiais vaistais?

Ne, jei nėra svarbių indikacijų. Nekontroliuojama hiperglikemija ir insulino nepakankamumas sukelia lipidų, dažniau trigliceridų pokyčius. Pirmiausia pradedamas gydymas dieta, vėliau, jei reikia, – GHV. Rekomenduojama pakartoti lipidų frakcijas per 6-12 savaičių, kai pasiektas kontroliuojamas glikemijos lygis. Lipidų, ypač trigliceridų, lygis turėtų žymiai pagerėti.

Retkarčiais yra nustatomas ypač aukštas trigliceridų lygis (>15 mmol/l), kuris šiems pacientams gali sukelti ūminį pankreatitą. Dažniausia kartu būna nekontroliuojamas cukrinis diabetas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Lipidų kiekis turi būti mažinamas griežta dieta ir vengiama alkoholio, po 1-2 sav. reikia pakartoti tyrimą, ir, jei rezultatai nepagerėję, – skubiai siųsti stacionariniam gydymui. Jei yra pilvo skausmas, stacionarizuoti reikėtų tuoj pat.

Jei lipidų profilis ryškiai nepagerėja, reikėtų įtarti genetinį lipidų apykaitos sutrikimą ir siųsti specialisto konsultacijai.

Ką turėčiau sakyti ir daryti per pirmą konsultaciją pacientui, kuriam pirmą kartą diagnozuotas cukrinis diabetas?

Konsultacija turi būti protingai trumpa, kalba kiek įmanoma paprasta ir aiški.

  • Trumpai paaiškinti apie aukštą gliukozės kiekį kraujyje, insulino trūkumą ir atsparumą insulinui, sukeliančius cukrinį diabetą.
  • Nuraminti ir paaiškinti, kad sveikata pagerės, kai bus sukontroliuota glikemija.
  • Paaiškinti apie dietos pokyčius ir pasiūlyti paprastą dietą.
  • Nusiųsti pas dietologą ir (ar) diabeto mokytoją.
  • Nediskutuoti apie komplikacijas ar ilgalaikes baigtis, nebent specialiai paklaustų.
  • Supažindinti, koks ištyrimas laukia per ateinančias 2 savaites, ir sutarti dėl vizito po keleto dienų. Paprašyti į kitą konsultaciją pasikviesti partnerį ar draugą, jei jie to nori, ir paprašyti sudaryti klausimų sąrašą.
  • Jei įmanoma, duoti diabeto draugijos vietinės palaikymo grupės koordinates.

Ką daryti, jei tai – 1 tipo diabetas?

Daugelis gydymo aspektų yra tokie patys, tačiau yra akivaizdus poreikis kuo greičiau pradėti skirti insuliną. Paprastai tam reikia siuntimo pas specialistų komandą, skubiai susisiekiama telefonu, kad pacientas tą pačią dieną būtų apžiūrėtas. Jei tai neįmanoma ir spacialistų komanda pritaria, pacientui patariama:

  • vengti visų gėrimų ir maisto, kuriuose yra daug gliukozės,
  • gerti daug vandens,
  • jei įmanoma, pradėti matuoti gliukozės koncentraciją,
  • skubiai atlikti laboratorinius gliukozės, elektrolitų ir kreatinino, paprastai ir bikarbonatų bei serumo ketonų tyrimus,
  • vengti fizinio krūvio ir stresinių situacijų.

Jauni pacientai, kuriems yra dehidratacija ar didelė hiperglikemija (PG >30 mmol/l), taip pat visi, kurie gyvena vieniši ar turi blogą šeimos ar socialinę paramą, turi būti tuoj pat konsultuojami. Jei išsamus ištyrimas ir gydymas insulinu yra atidedamas, reikėtų apsvarstyti, gal tuojau suleisti insulino dozę po oda (pvz., 6-12 vienetų). Vyresniems pacientams gali būti 1 tipo diabetas, vadinamas LADA.

Kokius pacientus, pirmąkart diagnozavus cukrinį diabetą, reikėtų nusiųsti konsultuotis pas specialistą ir per kiek laiko?

Diabeto priežiūros paslaugos skiriasi priklausomai nuo vietovės ar šalies, dažnai jos grindžiamos gerais norais ir per mažomis lėšomis. Kai kurie diabeto specialistai nori konsultuoti visus pacientus, kuriems pirmą kartą nustatytas cukrinis diabetas, kad atliktų pradinį ištyrimą, nuosekliai pamokytų ir parinktų gydymą. Kitose šalyse bendrosios praktikos gydytojai atlieka daugumos 2 tipo diabetu sergančių pacientų pradinį ištyrimą, mokymą ir gydymą, ypač jei gydytojas ar seselė specializuojasi cukrinio diabeto srityje. Dėl visų naujai diagnozuoto cukrinio diabeto atvejų, atitinkančių kriterijus, turi konsultuoti specialistas.

Jungtinėje Karalystėje nėra nustatytas laikas, per kurį pacientas turi būti pakonsultuotas, bet kitos šalys yra nustačiusios terminus:

  • Tą pačią dieną: pacientai, kuriems pirmąkart diagnozuotas 1 tipo diabetas; pacientai, kuriems yra 2 tipo cukrinis diabetas ir glikemija >25 mmol/l, ketonurija >1+ ir gretutinė lėtinė liga; ryškus svorio netekimas; infekuotos pėdų opos.
  • Per savaitę: nėščiosios (gestacinis ar ankstesnis diabetas), neinfekuotos, neūminės pėdų opos, didelės rizikos proliferacinė retinopatija.
  • Per keturias savaites: diabetinė nefropatija (kreatinino >200 μmol/l); skausminga neuropatija, pirmąkart diagnozuoti diabeto atvejai su komplikacijomis, ryški ar neprognozuojama hipoglikemija.
  • Per dvylika savaičių: kiti diabetinės nefropatijos atvejai; didelės rizikos diabetinė pėda; hipoglikemija; didelės kardiovaskulinės rizikos pacientai; prasta glikemijos kontrolė.