Ko siekiama dieta?
Viena dieta nėra tinkama visiems, bet yra keletas visiems sergantiesiems 2 tipo diabetu bendrų tikslų:

• Sumažinti svorį.
• Pagerinti glikemijos kontrolę.
• Sumažinti kardiovaskulinės rizikos veiksnius ir baigtis.

Tos pačios kokybės dieta gali padėti pasiekti visus tris tikslus, gali ir nesumažinti svorio – paprasčiausiai sukontroliuoti kalorijų kiekį. Kad dieta būtų veiksminga, ji turi atitikti visus tris tikslus, taip pat kultūrą, pajamas, asmens gyvenimo būdą. Dietoje didinant daržovių, vaisių, riešutų ir riebios žuvies kiekį ir vadovaujantis kitais Viduržiemio dietos principais (pvz.: nedidelis kiekis liesos mėsos, nemalti grūdai), mažėja kardiovaskulinė rizika ir baigtys tiek sergantiems, tiek nesergantiems cukriniu diabetu.

Ar egzistuoja paprastas principas, kuriuo galima paaiškinti subalansuotą mitybą?

Aiškinimas remiantis lėkštės principu yra vaizdingas, bet ribotas. Valgant pagrindinį patiekalą mėsa lėkštėje turi užimti mažiau nei ketvirtadalį. Kita lėkštės dalis turi būti padalyta per pusę: viena dalis pripildyta daržovių, kita krakmolingo maisto. Kai kuriose šalyse maisto santykiui paaiškinti taikomas maisto „piramidės” principas. Piramidės apačioje grūdai, ankštiniai ir krakmolingas maistas (iki 5-6 porcijų per dieną), o viršuje – riebalai, saldumynai, alkoholis, vartotini tik retkarčiais. Tarpinę vietą užima daržovės (3-4 porcijos), vaisiai (2-4 porcijos) ir pieno produktai bei mėsa (2-3 porcijos). Neseniai buvo pasiūlyta pakeitimų – įtraukti daugiau daržovių, ankštinių kultūrų, augalinių aliejų ir riešutų, sumažinti rekomenduotinų vaisių, mėsos ir krakmolingų produktų kiekį. Šią dietą turėtų kontroliuoti patyrę dietologai, nusimanantys apie porcijų dydį (taip pat žr. Amerikos diabeto asociacijos tinklalapyje www.diabetes.org/food-nutrition-lifestyle/nutrition.jsp).

Dietologas sakė mano pacientui, kad šis gali valgyti cukrų, bet juk sergantieji cukriniu diabetu turi laikytis becukrės dietos?

Šiuolaikinis požiūris nedraudžia cukraus visiškai (be jo dažnas maistas yra neskanus), bet leidžia nedidelį jo kiekį, geriau – sumaišytą su kitu maistu ir nesant tuščiam skrandžiui. Tokį požiūrį galima paaiškinti tuo, kad glikeminis cukraus indeksas yra žemesnis nei duonos. Cukrus yra disacharidas, todėl organizme skyla į gliukozę ir fruktozę. Pastarasis monosacharidas neveikia gliukozės kiekio plazmoje ir yra aptinkamas vaisiuose, kuriems suteikia saldų skonį. O polisacharidinis krakmolas, esantis baltoje duonoje, organizme skyla į gliukozę ir greitai didina gliukozės kiekį plazmoje.

Priimtina pacientams leisti suvalgyti šiek tiek cukraus, bet visas jo kiekis turi išlikti protingai mažas, nes cukrus labai kaloringas ir didina kūno svorį. Be to, antidiabetinės dietos tikslas – pasiekti, kad ligonis apskritai nesirinktų saldžių patiekalų.

Jei yra vaišinama saldumynais arba jie yra dietos dalis, geriausia juos valgyti kaip dalį patiekalo arba valgymo pabaigoje. Tuomet maiste esantis cukrus bus virškinamas lėčiau ir ne taip stipriai veiks glikemijos lygį.

Kokios yra pagrindinės klaidingos nuostatos dėl 2 tipo diabeto dietos?

Jų yra daug ir įvairių. Trūksta ir dietų sudarymo principų įrodymų, tad dauguma specialių dietų nėra tinkamai ištirtos ar palygintos, ypač ilgesnio taikymo atžvilgiu.

Kas yra glikeminis indeksas?

Suvalgytas angliavandenių turintis maistas suskaldomas iki gliukozės, o ši patenka į kraują ir didina gliukozės kiekį kraujyje. Skirtingų rūšių angliavandenių turintis maistas skaldomas į gliukozę ir skirtingai didina glikemiją. Todėl saldus gėrimas smarkiai didina gliukozės lygį kraujyje, ir žmogaus, nesergančio cukriniu diabetu, ji sparčiai sumažėja dėl kasoje greitai išskiriamo reikiamo kiekio insulino. Ir priešingai: kad išsiskirtų gliukozė, suvalgytas obuolys turi būti suvirškintas, o tai užima laiko, todėl plazmos gliukozė didėja ne taip greitai.

Sergančių cukriniu diabetu žmonių kasa negali taip greitai reaguoti į greitai kylantį gliukozės kiekį plazmoje, o cukrinio diabeto gydymas iki galo šios problemos neišsprendžia. Todėl sergantieji cukriniu diabetu raginami laikytis dietos su mažu paprastų angliavandenių kiekiu. Terminas „glikeminis indeksas” (GI) pradėtas vartoti norint apibrėžti, kaip angliavandenių turintis maistas didina gliukozės kiekį plazmoje. Jis pažymi ne tik piko lygį, bet ir plotą po kreive per 2 valandas nuo angliavandenių turinčio maisto suvartojimo. GI 100 žymi sveiko, nesergančio cukriniu diabetu žmogaus atsaką į 50 g gliukozės ar baltos duonos. Visas kitas maistas su tokiu pačiu angliavandenių kiekiu lyginamas su šiuo standartu (pvz., obuolio GI yra 52). 

Kodėl panašių angliavandenių turinčio maisto glikeminis indeksas yra skirtingas?

Skiriasi dėl skirtingo greičio, kuriuo maistas yra suvirškinamas ir žarnyne išsiskiria gliukozė, galinti patekti į kraują. Baltoje duonoje yra mažai skaidulų, tad krakmolas yra lengvai skaldomas žarnų fermentų, o neskaldytų grūdų (bet ne rupių miltų) duonoje krakmolas yra javo grūde, kurį dar reikia suvirškinti, kad išsiskirtų gliukozė. Tokio tipo duona žymiai mažiau didina gliukozės kiekį plazmoje. Rupių miltų duona turi aukštą glikeminį indeksą, nes malami grūdai sutrinami, dėl to krakmolas tampa lengvai virškinamas. Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms glikeminio indekso dieta yra naudinga, nes gliukozės kiekis jų kraujo plazmoje ne taip smarkiai svyruoja, o jį sukontroliuoti vien dabartiniais vaistais yra sunku.

Maisto glikeminis indeksas priklauso nuo pagaminimo būdo ir kartu vartojamo kito maisto. Pavyzdžiui, į maistą pridėjus riebalų sulėtėja jo pašalinimas iš skrandžio ir krakmolo suvirškinimas, todėl mažėja GI. GI skiriasi priklausomai nuo maisto paruošimo būdo.

Ar didesnis mažo glikeminio indekso maisto suvartojimas gerina diabeto kontrolę?

Yra tyrimų, rodančių, kad daugiau vartojant mažo glikeminio indekso maistą, gerėja HbA1c6. Be to, svorį mažinančią dietą sudarant iš mažo, o ne didelio glikeminio indekso maisto, sumažėja alkio jausmas. Tai labai svarbu ligoniams, sergantiems 2 tipo diabetu, kuriems dažniausiai reikia mažinti svorį.

Kaip dėl „tautinių” ir Viduržemio jūros regiono dietų?

Dieta turi būti praktiška ir kultūriškai bei finansiškai priimtina asmeniui, virėjui ir šeimai. Todėl profesionalus dietologas turi įvertinti ir išmanyti vietinių tautybių žmonių mitybos įpročius. Kai kurių tautų mityba yra sveika pagal tradiciją, tačiau ją gadina vakarietiška kultūra ir lengvai prieinami pusgaminiai turintys daug riebalų. Šioje knygoje priežasčių smulkiau nenagrinėsime, bet sveikos mitybos specialistai turėtų tuo susirūpinti (pvz., kai kurioms indiškoms ir kitoms azijietiškoms dietoms būdingas didelis riebalų kiekis).
Viduržemio jūros regiono dieta susijusi su ilgesne gyvenimo trukme ir mažesne bendrosios populiacijos ir sergančiųjų širdies ligomis kardiovaskuline rizika3-4. Tačiau nėra vieno produkto, kuris už tai būtų „atsakingas” (pvz., alyvuogių aliejus ar raudonasis vynas). Kitose studijos nustatytas riebios žuvies vartojimo ryšys su sumažėjusiu mirtingumu.

Mano pacientė, serganti 1 tipo diabetu, pasakojo apie DAFNE dietą, padedančią geriau kontroliuoti diabetą. Apie kokią dietą ji šnekėjo?

DAFNE – dietary adjusment for normal eating (MDNM – maisto davinio pritaikymas prie normalios mitybos). Tai Vokietijoje sukurta dietos sistema 1 tipo diabetui, mokanti pacientus apie suvalgytų skirtingų patiekalų poveikį gliukozės kiekiui kraujyje ir padedanti apskaičiuoti ir įvertinti trumpo veikimo insulino dozę. Ją neseniai adaptavo ir prižiūrimi Jungtinės Karalystės diabeto draugijos išbandė keletas JK centrų. Šios dietos privalumai yra tie, kad ji valgymą padaro natūralesnį ir leidžia pacientui kontroliuoti insulino kiekį (daugiau informacijos rasite JK diabeto draugijos tinklalapyje.