Kokią vietą gydant cukrinį diabetą užima glitazonai (tiazolidindionai, TZD)?

Šie preparatai (rosiglitazonas ir pioglitazonas) pradėti vartoti ganėtinai neseniai ir veikia per PPAR gama receptorius mažindami atsparumą insulinui. Rosiglitazonas uždraustas vartoti ES dėl šalutinio poveikio.

Deja, tyrimų duomenys gaunami lėtai, todėl ilgalaikiai rezultatai dar nėra žinomi. TZD vidutiniškai sukelia panašius glikemijos lygio pagerėjimus (1,0-1,5%), kaip ir kiti preparatai, vartojami vieni ar drauge su kitais vaistais. Šiuo metu TZD yra brangūs ir neturi ryškesnių pranašumo įrodymų, bet yra tvirtinimų (įrodymai nėra patikimi), kad jie:

• Turi ilgalaikį poveikį ir saugo beta ląstelių funkciją.
• Teigiamai veikia lipidus ir daugumą kitų kardiovaskulinės rizikos veiksnių.

Pagrindinis vartojimo apribojimas yra siejamas su patentinėmis ir finansinėmis aplinkybėmis bei su vis mažesnį susirūpinimą keliančiais šalutiniais poveikiais: toksinis poveikis kepenims, širdies nepakankamumas, svorio didėjimas ir edema. Susirūpinimas dėl toksinio poveikio kepenims greičiausiai yra nepagrįstas, susijęs su glitazonų pirmtaku, troglitazonu, tačiau daugėja įrodymų, kad TZD gali būti naudingi esant kepenų suriebėjimui. Dėl to yra vykdomi klinikiniai tyrimai, tačiau jų rezultatai bus tik po keleto metų.

Tiazolidindionams reikia keleto mėnesių, kad pasireikštų visas poveikis, todėl nereikėtų dozių keisti greitai, o pacientai turi būti įspėti būti kantrūs. Stebėti rezultatus naudinga, bet HbA1c reikėtų tikrinti tik praėjus 3-6 mėnesiams nuo tiazolidindionų vartojimo pradžios. Maksimalių dozių poveikio tyrimai rodo, kad HbA1c vidutiniškai sumažėja 1,0-1,5%, todėl, jei pacientas jaučia ryškius cukrinio diabeto simptomus ar jo HbA1c yra >10%, reikėtų rinktis greičiau veikiantį vaistą.

Kokie yra glitazonų šalutiniai poveikiai?

Nors, kaip dabar tampa akivaizdu, rosiglitazonas ir pioglitazonas neturi jokio ženklaus neigiamo poveikio kepenims, gamintojai vis dar rekomenduoja pirmaisiais vartojimo metais tikrinti kepenų funkcijos rodiklius kas du mėnesius. Pagrindiniai šalutiniai poveikiai yra svorio priaugimas (2-5 kg pagal daugumą tyrimų), edema ir hemodilucija. Kelia susirūpinimą širdies nepakankamumo išsivystymo rizika, ypač pacientams, kartu vartojantiems insuliną, tačiau duomenys nėra tikslūs, nes pasirinktas diagnostinis širdies nepakankamumo požymis – patinimai. Kol kas glitazonai neturėtų būti vartojami esant širdies nepakankamumui ar esant didelei jo išsivystymo rizikai. Jų vartojimas kartu su insulinu taip pat turėtų būti paliktas tik specialistų nustatytais atvejais, kol nebus atlikta daugiau mokslinių tyrimų.

Koks yra akarbozės vaidmuo?

Akarbozė yra alfa gliukozidazės inhibitorius, todėl riboja ir stabdo krakmolo įsisavinimą žarnyne. Šis preparatas turi lengvą hipoglikeminį poveikį, HbA1c sumažina vidutiniškai apie 0,5%, bet dažnai būna šalutinių poveikių virškinamajam traktui – pvz., vidurių pūtimas, todėl pacientai dažnai atsisako jį vartoti. Šis preparatas kartais taikomas pacientams, netoleruojantiems metformino, kartais – drauge su kitais vaistais.

Nesena studija parodė nežymų poveikį, apsaugantį nuo gliukozės tolerancijos sutrikimo perėjimo prie cukrinio diabeto.