Kaip pradėti pacientą gydyti insulinu?

Tai geriausiai apibendrinama šiais veiksmais:

• Aptarti insulino poreikį su pacientu, geriau iš anksto.
• Mokyti pacientą, jo šeimą ir artimuosius.
• Pradėti vartoti insuliną.
• Laipsniškai didinti insulino dozę siekiant nusibrėžtų tikslinių tyrimų rezultatų.
• Pakeisti ar palaipsniui atsisakyti GHV.

Pacientas šiuo laikotarpiu lengvai praranda pasitikėjimą savimi, todėl tai neturi būti atsitiktinis sprendimas. Patyrusi diabeto slaugytoja – tinkamiausias asmuo, galintis padėti pacientui įveikti šį sudėtingą laiką.

Ką pacientas turi žinoti, prieš pradėdamas gydytis insulinu?

Reikėtų aptarti daugumą apsektų:

• Kaip, kada ir kur susileisti insuliną – injektoriumi ar švirkštu.
• Galimus dietos ar fizinio krūvio pakeitimus.
• Hipoglikemijos prevenciją, įtarimą ir gydymą.
• Kraujo tyrimų tinkamą atlikimą.
• Dozės titravimą ir pritaikymą.
• Ką daryti susirgus.

Nuo kokios insulino dozės reikėtų pradėti?

Tai sunkus klausimas, nes nėra visiems sergantiems 2 tipo diabetu pacientams tinkamos dozės. Insulino dozė turi būti parenkama patyrusių specialistų, nes nėra jokių nurodymų dėl pradinių ar galutinių insulino dozių; net patyrę diabetologai kartais šiuo atveju klysta.

Galima pateikti keletą pagrindinių nurodymų:

• Pradėti nuo mažos dozės, po to laipsniškai keletą dienų ją didinti derinant su savitikros gliukozės kiekio kraujyje rezultatais. Taip sumažinama hipoglikemijos rizika.
• Kuo labiau nutukęs pacientas, tuo reikiama dozė bus atitinkamai didesnė.
• Pradinis KG lygis ne visada parodo didelių insulino dozių poreikį.
• Paskatinti pacientus dalyvauti keičiant ir titruojant dozes vadovaujantis pateiktais tikslais.

Naktinis insulinas

Naktinį insuliną reikėtų pradėti nuo 0,1-1,2 vv/kg (dažnai 8-16 vienetų nutukusiems pacientams, sergantiems 2 tipo diabetu) ir didinti palaipsniui, kas 4-7 dienas, derinant prie alkio glikemijos. Jei planuojamas tolimesnis gydymas nutraukiant nereikalingo vaisto (sulfonilšlapalo preparato nutukusiems, metformino liesiems) vartojimą, – daugumai reikėtų tęsti GHVs, kol alkio gliukozė bus mažesnė negu 10 mmol/l. Vidutinės naktinio insulino dozės yra 30-40 veikimo vienetų derinant su metforminu; dauguma autorių nerekomenduoja viršyti 0,5 vv/kg vienkartinės vakarinės dozės – geriau dalyti į dvi insulino dozes per dieną, nes didelės vienkartinės insulino dozės sukelia hipoglikemiją.

Insulinas du kartus per dieną

Reikėtų pradėti nuo 0,2 vv/kg (pvz., 6-10 vienetų prieš pusryčius ar pietus) per du kartus – apie 60% dozės rytą ir 40% vakare, nebent yra priežasčių vartoti atvirkščiai (pvz., sunkus fizinis darbas per dieną). Metforminas toliau vartojamas, jei pacientas yra nutukęs, bet sulfonilšlapalo preparatai ar kiti sekretogenikai dažniausiai nutraukiami. Insulino poreikis dažnai pasiekia 0,7-1,5 vv/kg/d. ar daugiau. Insulinas didina svorį mažiau, jei vartojamas kartu su metforminu, bet kartais susidaro ydingas ratas: didėja svoris ir atsparumas insulinui, o kad būtų sukontroliuotas gliukozės kiekis kraujyje, didėja insulino poreikis. Vartodami insuliną pacientai dažnai jaučia alkį, o tai dar pasunkina problemą. Kai insulino dozė pasiekia 1vv/kg, naudinga patikrinti, ar insulino dozės padidinimas per keletą praėjusių savaičių pagerino kontrolę. Tolimesnis dozės didinimas gali tik didinti atsparumą insulinui. Todėl prasminga palaukti keletą savaičių nekeičiant insulino dozės, nes per tą laiką gliukozės kiekis kraujyje dažnai nukrenta. Mechanizmas, sąlygojantis šiuos pokyčius, nežinomas, bet gali būti susijęs su pagerėjusia beta ląstelių funkcija.
Tiazolindindionų vieta šioje situacijoje yra neaiški, juos patartina vartoti tik prižiūrimiems specialisto: ši indikacija daugumoje šalių nėra įteisinta.

Ar pacientai, sergantys 2 tipo diabetu, gali patys koreguoti insulino dozę?

Taip, toks gali būti daugumos pacientų tikslas. Tinkamas pamokymas gali paskatinti pacientą ar jį prižiūrintį asmenį koreguoti gydymą, ypač jei gyvensena keičiasi diena iš dienos, savaitė iš savaitės. Principai turi būti gerai įsisąmoninti kartu su patyrusiu sveikatos specialistu: paprastai to imasi patyrusios diabeto slaugytojos; po to jos tęsia priežiūrą ir teikia paramą, padeda semtis patirties iš kasdienio gyvenimo situacijų. Mokantis ypač įsiminti dalykai:

Insulino preparato veikimo trukmė, pikas ir poveikio trukmė.

• Injekcijų laikas, santykis su maistu ar užkandžiais.
• Fiziniai pratimai darbe ar sportas laisvalaikiu.
• Injekcijos vietų ir technikos ypatumai.
• Natūralūs insulino absorbcijos skirtumai priklausomai nuo poodinių injekcijų.
• Alkio glikemijos kaip geriausio vakarinės insulino dozės rodiklio taikymas.

Apskritai, pacientams patariama prisitaikyti insuliną, keičiant po 2-4 veikimo vienetus, ir laukti tris dienas, kol pasirodys visas pokyčio poveikis. Įgavus daugiau patirties, galima dozę keisti priklausomai nuo suvartojamo maisto ar fizinio aktyvumo. Pacientams turi būti aiškinama, kad jie gali ir turėtų keisti dozę, jei kontrolė pagal jų savitikros rezultatus yra nepakankama.