Apatinės kremzlės dalys, esančios toliausiai nuo sąnario ertmės, yra kalcifikuotos. Skiriamoji šios kalcifikacijos vieta – bazofiliškai besidažanti linija (žr. 1.2 ir 1.3 pav.). Sritis, esanti tarp kalcifikuotos kremzlės ir kaulų čiulpų, vadinama pokremzilniu kaulu, kurį dar smulkiau galima skirstyti į pokremzlinę plokštelę ir po ja esantį akytąjį kaulą. Teigiama, kad pokremzlinis kaulas labai glaudžiai susijęs su virš jo esančia kremzle, taip pat manoma, kad tai savarankiška struktūra apkrovai perduoti. Pokremzlinio kaulo storis, kaip ir kremzlės storis, skirtingo amžiaus žmonių yra nevienodas. Jis skiriasi atitinkamose to paties sąnario vietose: pokremzlinis kaulas gali būti storesnis centrinėse – didesnę apkrovą gaunančiose sąnario srityse. Kalcifikuota kremzlės dalis yra tarpinio kietumo, t.y. kietesnė už aukščiau esančią hialinę kremzlę, tačiau minkštesnė už pokremzilinį kaulą. Pokremzlinio kaulo tankis labai panašus į žievinio kaulo tankį, tačiau jo pertvaros (trabekulės) išsidėsčiusios skirtingomis kryptimis, o tai lemia skirtingas mechanines savybes, priklausomas nuo apkrovos plokštumos.

Vienas iš ląstelinių kaulo elementų yra osteoblastas. Ši mezenchiminės kilmės ląstelė gamina kolageną ir kaulo matriksą. Kitas ląstelinis kaulinis elementas – tai osteoklastas. Ši greičiausiai kaulų čiulpų kilmės ir į makrofagą panaši ląstelė kontroliuoja kaulo rezorbciją. Kaulo matrikso didžiąją dalį sudaro neorganinės mineralinės medžiagos, o apie 25 % matrikso yra sudarytas iš organinės kilmės medžiagų ir ląstelių. I tipo kolagenas yra pagrindinis kaulo organinis komponentas. I tipo kolageno molekules suriša piridinolino molekulės. Kai kalbama apie kaulų mineralines medžiagas, labai dažnai galvojama apie hidroksiapatitus. Matrikse yra šių nekolageninių baltymų: proteoglikanų, osteokalcino ir kaulų sialoproteino.   Pokremzlinis kaulas turi labai gausią kraujotaką su didelėmis kraujagyslių anastomozėmis. Šios kraujagyslės labai svarbios todėl, kad sudaro sąlygas gerai kaulo remodeliacijai, kuri svarbi homeostazei palaikyti. Pokremzilnio kaulo Haverso kanaluose taip pat buvo pastebėta ir nervinių skaidulų.  

Sveiko kaulo homeostazė. Kaulo homeostazė, panašiai kaip ir kremzlės, yra sudėtingas, tačiau griežtai valdomas procesas, apimantis pusiausvyrą tarp prosintetinių ir rezorbcinių veiksnių. Kaulo remodeliacijai įtaką daro įvairūs veiksniai: genetika, hormonai (pvz., lytiniai steroidai, prieskydinės liaukos hormonas, augimo veiksniai), vitaminas D, biomechanika (mechaniniai davikliai (angl. mechanotransducers), esantys kaulo ląstelėse, reaguoja į kaulo spaudimą) ir aplinka (blogas kalcio pasisavinimas, besaikis alkoholio vartojimas ir cigarečių rūkymas yra rizikos veiksniai kaulo masei sumažėti). Vėliau gyvenime pradeda dominuoti rezorbciniai veiksniai, dėl kurių didėja osteoporozės paplitimas (daugiau nei 30 %) tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių.