Rizikos veiksniai

Osteoartrito rizikos veiksnius apibendrinti galima įvardijus bendrus polinkio sirgti OA veiksnius ir vietines biomechanines priežastis. Kiekvienas rizikos veiksnys atskirai (ir veiksnių tarpusavio įtaka) yra nevienodai svarbus (-ūs) ligai vystytis, o tai priklauso nuo anatominės OA pažeistos vietos (sąnario). Nors yra keletas veiksnių, kurie daro vienodą įtaką OA progresavimui ir dažniui, šie veiksniai nėra patys svarbiausi.    4.1 lentelėje pateikiami svarbūs rizikos veiksniai, kurie daro įtaką blauzdos– šlaunikaulio kelio sąnario osteoartritui vystytis. Pirmoje lentelės dalyje yra pateikiami jau istoriniais laikomi rizikos veiksniai, dar iš tų laikų, kai diagnostikai buvo naudojamos visiškai ištiestos per kelio sąnarį kojos rentgeno nuotraukos.    Neseniai moksliniai tyrimai nustatė du potencialius OA rizikos veiksnius: 1) blogas apatinės galūnės lygiavimas (vertinant pagal OA nepažeistos galūnės klubo–kelio–kulkšnelių kampą) ir 2) BMR vaizduose pastebėta kaulų čiulpų edema. Vis daugiau mokslinių tyrimų nagrinėja ir vertina kremzlės pokyčius su BMR. Nustatoma vis daugiau kremzlėje vykstančių pokyčių, o kartu ir ligos prognozinių rodiklių, ir tolstama nuo radiologinių jų pakaitalų, pavyzdžiui, sąnarinio tarpo siaurėjimo.

Generalizuoti arba sisteminiai veiksniai, kuriems esant yra polinkis susirgti OA:

  • genetiniai veiksniai
  • nutukimas
  • kaulų mineralinis tankis (KMT)
  • moteriška lytis/hormonai
  • mityba

   Lokalizuoti arba vietiniai biomechaniniai veiksniai, kuriems esant yra polinkis susirgti OA:

  • fizinis aktyvumas
  • netaisyklinga sąnario padėtis
  • trauma
  • profesionalus sportas

Genetiniai veiksniai. Jau seniai žinoma, kad pirminis (neaiškios etiologijos) osteoartritas turi sąsajų su genetiniais veiksniais. Nustatyta, kad Heberdeno mazgus turėjusių pacientų tėvai dvigubai dažniau nei įprastai, o seserys net tris kartus dažniau nei įprastai turėjo osteoartritinių pokyčių. Taip pat viename moksliniame tyrime, nagrinėjusiame moteris dvynes, teigiama, kad osteoartritui išsivystyti net iki 65 % įtakos galėjo turėti genetiniai veiksniai. Tačiau mokslininkai dar negali paaiškinti sudėtingų genetinių procesų ir jų sąveikos su aplinkos veiksniais, kurie iš esmės lemia ligą.    Reto šeiminio osteoartrito atveju buvo aptikta tam tikrų sąsajų su skirtingomis II tipo prokolageno (II tipo kolagenas yra pagrindinis sąnarinės kremzlės struktūrinis komponentas) geno mutacijomis, tačiau įdomu tai, kad šių mutacijų nenustatyta daugeliu pirminio generalizuoto (sisteminio) osteoartrito atvejų. Sudėtinis (kompleksinis) osteoartrito ligos fenotipas (pvz., pažeistos skirtingos anatominės vietos – skirtingi sąnariai, įvairūs BMR tyrimo rezultatai) lemia tai, kad genetiniai moksliniai tyrimai darosi dar painesni ir sunkiau įveikiami. Yra ir teigiamų poslinkių neseniai atliktose genetinėse OA studijose, juos patvirtina dideli panašūs moksliniai tyrimai. Per juos pastebėta, kad su osteoartritu yra susiję 3 susivijimo baltymo (angl. frizzled–related protein 3) ir asporino genų sekos pokyčiai.

Nutukimas. Dauguma mokslinių tyrimų nustatė ryšį tarpų kūno svorio ir kelio sąnario osteoartrito (pasireiškiančio kliniškai ir struktūriniais pokyčiais), tačiau šis ryšys su klubo sąnario pažeidimais yra silpnesnis. Įdomu tai, jog osteoartritas santykinai dažnai pažeidžia ir plaštakos sąnarius, kuriuose mechaninė apkrova yra mažesnė. Tai rodo, kad sisteminiai veiksniai taip pat turi įtakos OA vystytis. Dauguma longitudinių tyrimų parodė, kad OA yra atsitiktinė liga, o skersiniai pjūvio tyrimai nustatė, kad ši liga pasitaiko dažnai. Galima teigti, jog atliktuose moksliniuose tyrimuose KMI ir kūno svoriui iki šiol dėmesio buvo skirta nepakankamai.

Kaulų mineralinis tankis. Seniau atliktuose moksliniuose tyrimuose teigiama, kad osteoporozė su OA turi neigiamą ryšį, ypač klubo sąnario, tačiau dauguma šių tyrimų buvo tik skersinio pjūvio. Buvo teigiama, kad plaštakų OA sergančioms moterims didėja kaulų masė. Šis aiškinimas prisidėjo prie OA patogenezės teorijos, kurioje svarbus vaidmuo buvo skiriamas pokremzliniam kaului. Vis dėlto didesnis KMT nėra susijęs su mažesne kaulo lūžių rizika. Manoma, jog šią sąsają galima paaiškinti dėl OA atsiradusiomis judėjimo (lokomocinėmis) problemomis. Kol kas nėra visiškai paaiškintas ryšys tarp KMT ir kelio sąnario OA progresavimo. Ankstesni duomenys, teigiantys, kad mažesnis KMT gali būti susijęs su didesne OA progresavimo rizika, gali būti paaiškinami mažesniu fiziniu aktyvumu sergant osteoartritu.

Moteriška lytis ir hormonai. Kaip jau minėta, osteoartritas dažniau pasireiškia moterims po menopauzės. Šis pastebėjimas davė pradžią daugumai mokslinių tyrimų (didžioji dalis – skersinio pjūvio), kuriais buvo ieškoma ryšio tarp hormoninių pokyčių ir OA. Šių studijų rezultatai iki šiol prieštaringi, taip pat nėra aišku, ar pakaitinė estrogenų terapija apsaugo nuo OA vystymosi.

Mityba. Mechanizmai, per kuriuos maisto medžiagos gali turėti įtakos OA vystytis, yra sudėtiniai. Pavyzdžiui, mityba gali apsaugoti nuo oksidantų (tokių kaip aktyvios deguonies formos) ir kompleksiškai keisti uždegiminio atsako reakcijas. Organizmui trūkstant vitamino D (būtino komponento, kad kaulas būtų sveikas) didėja kelio sąnario OA progresavimo rizika.

Fizinis aktyvumas. Yra patikimų epidemiologinių įrodymų (įskaitant kai kuriuos longitudinius tyrimus), kad egzistuoja ryšys tarp tam tikros rūšies profesijos ir OA (ypač kelio ir klubo sąnario) paplitimo. Pavyzdžiui, rizika susirgti OA didėja žmonėms, kurių darbas yra susijęs su kelio sąnario lankstymu, kaip antai ūkininkams, statybininkams. Tačiau dar yra profesijų, kurių įtaka OA progresavimui nėra žinoma.

4.1 pav.(a) Valgus kelio deformacija (kojos atrodo kaip sukaltos per kelius) ir (b) varus kelio deformacija (kojos atrodo kaip į išorę išlenkti lankai).

Sąnarių padėtis. Varus kelio sąnario deformacija (kai kojos atrodo kaip į išorę išlenkti lankai) siejama su didesne rizika osteoartritui išsivystyti vidinėje kelio sąnario pusėje, o valgus kelio sąnario deformacija (kai kojos atrodo kaip sukaltos per kelius) didina riziką OA išsivystyti išorinėje sąnario dalyje (4.1 pav). Kelio sąnario laisvumas (ypač varus–valgus laisvumas) taip pat gali būti susijęs su greitesniu ligos progresavimu. Vystymosi defektai, tokie kaip įgimtas klubo sąnario išnirimas ir epifizinė displazija, taip pat gali daryti įtaką ligai progresuoti.

Trauma. Galima drąsiai teigti, jog kelio sąnarys yra labiausiai ištirtas kalbant apie traumas, ypač daug dėmesio skirta sportininkams, kuriems OA nustatytas daug dažniau po pakartotinių didelių kelio sąnario apkrovų. Anamnezėje buvusi sąnario trauma yra reikšmingas rizikos veiksnys vėliau osteoartritui išsivystyti kelio ir (arba) klubo sąnariuose. Kalbant apie OA riziką intrasąnariniu lygmeniu svarbu paminėti abiejų meniskų pašalinimo ir priekinio kryžminio raiščio plyšimo atvejus, nes šie veiksniai taip pat didina ligos riziką.

Profesionalus sportas. Nors šioje srityje yra tik keli patikimi longitudiniai tyrimai, tačiau panašu, kad profesionalus sportas (pvz., dalyvavimas nacionalinėse ar tarptautinėse varžybose) susijęs su didesne rizika susirgti OA dėl sąnarių traumavimo. Keliose studijose teigiama, kad neprofesionalus sportavimas laisvalaikiu nedidina rizikos išsivystyti OA nepažeistame kelio sąnaryje.