NVNU ir selektyvūs COX-2 inhibitoriai

NVNU vartoja beveik 50 % pacientų, sergančių OA, tačiau mažai žinoma apie jų ilgalaikio vartojimo poveikį. Duomenys apie vartojimą yra dar labiau neaiškūs dėl to, kad NVNU parduodami be recepto.   Manoma, kad NVNU veikia slopindami ciklooksigenazės (COX)-1 ir -2 fermentus ir taip neleidžia susidaryti prostaglandino produktams. Taip pat manoma, kad COX-1 fermentas atlieka esminį ar tvarkomąjį vaidmenį, susijusį su svarbiomis homeostazės funkcijomis, tokiomis kaip virškinimo trakto gleivinės sluoksnio integralumo palaikymas. COX-2 fermentas greitai ir dideliais kiekiais aktyvinamas uždegimo ir kai kurių žarnų vėžių vietose, tačiau, matyt, atlieka ir fiziologines funkcijas, pvz., inkstuose. Svarbu, kad NVNU yra ne tik antiuždegiminiai preparatai, veikiantys periferinėse vietose (kitur nei CNS), bet ir analgetikai. Kai kurie iš dažniausiai vartojamų NVNU yra ibuprofenas, naproksenas ir diklofenakas. Auksiniu standartu pradedant gydyti osteoartritą nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo yra laikomas gydymas diklofenaku. Optimali šio vaisto dozė – 100 mg per parą. Vaistas yra saugesnis kapsulėmis, pavyzdžiui, „Dikloberl retard“, nes užtikrina tolygų veikliosios medžiagos atsipalaidavimą visą parą.   NVNU kai kuriems sergantiems OA gali būti veiksmingesni nei paracetamolis, tačiau jų klinikinis parinkimas pagal antiuždegimines savybes (pvz., efuziją) nėra prognoztinis gero atsako veiksnys. Tai nestebina, nes dideli klinikiniai OA sąnarių tyrimai naudojant modernius vaizdavimo metodus (ultragarsą ir BMR) parodė, kad klinikinis ištyrimas santykinai nejautrus efuzijai ar sinovijos hipertrofijai nustatyti. Buvo atlikta daug mažos trukmės – 6 savaičių OA klinikinių tyrimų su NVNU, daugiausia esant kelio OA. Šių tyrimų rezultatai parodė, kad NVNU vartojančių pacientų simptomai sumažėjo vidutiniškai.  

COX-2 inhibitoriai. Vaistai, kurie pasižymėjo didesniu selektyvumu COX-2 (pvz., celekoksibas, etorikoksibas), išrasti siekiant sumažinti NVNU  toksinį poveikį VT. Tyrimai parodė, kad trumpalaikis COX-2 inhibitorių vartojimo poveikis sergant OA yra panašus į tradicinių NVNU. Pradiniai endoskopiniai tyrimai ir vėliau atlikti klinikiniai tyrimai bendrai patvirtino COX-2 inhibitorių koncepciją, t.y. juos vartojant viršutinio VT problemų, įskaitant opų susidarymą ir sunkias komplikacijas, pasitaiko rečiau.
Šalutinis poveikis. Labai paplitęs NVNU vartojimas lemia tai, kad bendruomenėse pasireiškia žymus su šiais vaistais susijęs sergamumas ir mirtingumas. Šių dažniausiai vartojamų vaistų šalutinis poveikis yra gerai žinomas daugumai skaitytojų (priminamas 8.1 lentelėje). Iki šiol toksinis poveikis VT buvo didžiausias pripažintas šalutinis poveikis; jis pasireiškia maždaug ketvirtadaliui pacientų kaip dispepsija, viduriavimas ar pilvo skausmas. Daug sunkesnės komplikacijos (pvz.,perforacijos, opos, kraujavimas) yra nedažnos. Iš pat pradžių pastebėta, kad, be toksinio poveikio VT, COX-2 inhibitoriai pasižymi panašiu šalutiniu poveikiu kaip ir tradiciniai NVNU (pvz., padidėjęs kraujospūdis, periferinė edema). Tolesni tyrimai parodė padidėjusį trombozinių širdies ir kraujagyslių (ŠK) sutrikimų dažnį. Dabar tolesnė analizė leidžia manyti, kad ši padidėjusi ŠK rizika būdinga ir tradiciniams NVNU (nors duomenys, susiję su naproksenu, nėra pakankamai aiškūs). Be to, gali pasireikšti dozės poveikis. Taigi tai leido pakeisti paradigmą: pats savaime selektyvumas COX-2 dar nereiškia šių vaistų sukeliamos ŠK rizikos, bendrai į tradicinius NVNU ir COX-2 inhibitorius vis labiau žiūrima kaip į antiuždegiminių vaistų klasę, turinčią didelį šalutinį poveikį (8.1 pav.).

Opioidai. Visi opioidai veikia per endogeninius opioidų receptorius, tačiau specifinės medžiagos gali veikti skirtingus receptorių potipius. Vadinamieji silpni opioidai, tokie kaip kodeinas, oksikodonas ir tramadolis, daugelį metų vartoti vidutinio stiprumo ir stipriam griaučių–raumenų skausmui malšinti, tačiau tyrimų su OA atlikta santykinai mažai. Nesena atsitiktinės atrankos kontroliuojamų tyrimų metaanalizė parodė, kad opioidai naudingi OA sukeltam skausmui malšinti, tačiau, matyt, ne tokie naudingi funkcijai gerinti. Šie vaistai gali būti vartojami kaip vienas vaistas kartu su paracetamoliu ar ASR. Oksikodonas ir tramadolis gaminami kaip lėtai atsipalaiduojanti vaisto forma, kuri gali būti naudinga skausmui naktį malšinti. Neseniai tapo prieinamas vietinis gydymas stipresniais opioidais, įskaitant fentanilį ir buprenorfiną, , o kai kurių tyrimų duomenys pavirtinta jų vartojimą OA metu. Tokia vaisto forma atsipalaiduoja nepertraukiamai ir kai kuriems žmonėms ją gali būti lengviau vartoti. Ji padės tiems, kurių organizmas nemetabolizuoja kodeino. 
Šalutinis poveikis. Skiriant opioidus visada reikia įdėmiai įvertinti paciento būklę, kitas ligas ir kitus vartojamus vaistus. Dažnos problemos yra mieguistumas ir vidurių užkietėjimas, todėl klinikinių tyrimų metu, o greičiausiai – ir klinikinėje praktikoje dėl šalutinio poveikio vaistų vartojimas nutraukiamas. Kartais tolerancija mieguistumui ir CNS depresiniam poveikiui atsiranda po keleto vartojimo dienų, tačiau sumišimas gali būti ypatinga problema vyresniems žmonėms. Tikra priklausomybė nuo opioidų, matyt, labai reta. Kaip ir skiriant visus analgetikus, naudinga pradėti nuo nedidelių dozių ir didinti atsižvelgiant į siekiamą bei šalutinį poveikį.