Sunku remtis vien didaktine medžiaga, nes vaistus išrašantis asmuo turi įvertinti individualius paciento rizikos veiksnius, ypatingą dėmesį skirdamas rizikai VT ir ŠK, taip pat atsižvelgti į susijusius nacionalinius vadovus. Svarbu prisiminti, kad šiuos vaistus dažniausiai vartoja vyresni pacientai, sergantys ir kitomis ligomis bei vartojantys keletą medikamentų. Apskritai reikia imtis specialių atsargumo priemonių skiriant šiuos vaistus vyresniems pacientams, nes jiems dažniau pasireiškia sunkus šalutinis poveikis, įskaitant sumišimą. Žinoma, pacientams būtina suteikti visą informaciją apie galimą riziką, susijusią su šiais vaistais. 8.2 lentelėje pateikiama išrašymo patarimų santrauka atsižvelgiant į riziką VT ir ŠK.   Saugumo taisyklė – vartoti mažiausią įmanomą vaisto dozę trumpiausią įmanomą laiką. JAV kai kurie draudėjai ir (arba) kompensacijų mokėtojai, prieš apmokėdami selektyvių COX-2 NVNU receptus, reikalauja įrodymų, kad pacientas jau vartojo pigesnius neselektyvius NVNU.   JK nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (angl. National Institute for health and Clinical Excellence – NICE) neseniai išleido rekomendaciją prie tradicinių NVNU ar COX-2 inhibitorių pridėti ir protonų siurblio inhibitorių (PSI) VT šalutinio poveikio rizikai sumažinti. Tačiau tokios rekomendacijos pateiktos remiantis ekonomiškumu, turint omenyje generinius PSI. Jei kartu vartojama acetilsalicilo rūgštis (ASR; aspirinas), būtina iš naujo pagalvoti apie NVNU ar COX-2 inhibitorius.

Kodėl pacientas vartoja ASR? Dažniausiai dėl nedidelės rizikos ŠK. Tokiu atveju COX-2 inhibitorių privalumas VT gali neturėti prasmės arba kai kurie tradiciniai NVNU gali sąveikauti su aspirino poveikiu ir sukelti trombocitų agregaciją.

Verta stebėti ilgai vartojančių NVNU ar COX-2 inhibitorius žmonių kraujospūdį ir retkarčiais tirti inkstų funkciją. Be to, rizikos veiksniai bėgant laikui keičiasi, todėl svarbu kartkartėmis persvarstyti išrašytus vaistus.