Plaštaka. Daugiausia problemų diferencijuojant daugybinį smulkiųjų plaštakos sąnarių skausmą ir patinimą būna tarp reumatoidinio artrito ir osteoartrito (su antriniu uždegimo procesu). Dažniausiai osteoartritui būdingos kaulinės deformacijos ir nenustatytas užsitęsęs rytinis sąnarių sustingimas, tačiau sudėtingais atvejais reikėtų pasikonsultuoti su reumatologu. Taip pat sunku gali būti atskirti skausmą nykščio pamate (pirmame karpometakarpaliniame sąnaryje) nuo vietinio skausmo riešo srityje esant karpalinio tunelio sindromui, o kartais abi šios būklės būna kartu. Esant karpalinio tunelio sindromui skausmas ar parestezijos dažniausiai būna nykštyje, antrame ir trečiame pirštuose, o naktį arba anksti ryte dėl skausmo net pabundama. Derėtų nepamiršti ir to, kad daugelio sąnarių podagra kartais gali apsunkinti smulkiųjų sąnarių osteoartritą.

Petys. Dažniausia vyresnių nei 55 metų amžiaus žmonių peties skausmo priežastis yra peties sąnario ankštumo sindromas, kurį sudaro sukamosios manžetės patologija ir (arba) subakromialinis bursitas. Kita dažniausia peties sąnario patologija – kapsulitas, kuris dažnai riboja ir peties sąnario judesius. Akromioklavikulinis osteoartritas nėra reta patologija, nors tikslus jos dažnis dar nėra aiškus. Diagnozuoti patologiją akromioklavikulinio sąnario srityje nėra lengva dėl to, kad dažnai ligoniai skundžiasi niekuo neišsiskiriančiais viso peties skausmais, sutrikusia sąnario funkcija. Gydytojui diagnozuoti akromioklavikulinio sąnario ligą dažniausiai padeda echoskopiniai ar radiologiniai tyrimai. Tikėtina, jog pacientams, kuriems ilgai trunka sukamosios manžetės patologija, iš tikrųjų yra glenohumeralinis osteoartritas.

Klubas. Dauguma ligonių tiki, kad skausmas išorinėje šlaunies dalyje ir yra klubo sąnario skausmas. Tačiau iš tikrųjų klubo sąnario skausmas juntamas kirkšnyje arba giliai sėdmenyse ir tik retkarčiais šlaunyje ar net kelio srityje. Tikrai klubo sąnario liga sergantys ligoniai dažniausiai turi sunkumų, kai reikia apsimauti kojines ar batus. Dažniausiai išorinės šlaunies srities skausmas būna dėl trochanterinio tepalinio maišelio uždegimo (trochanterinio bursito) (5.8 pav.), kuris taip pat gali turėti šiuos požymius:

• skausmas šlaunies išorinėje pusėje, sustiprėjantis miegant arba daug vaikštant ir nešant sunkesnius nešulius
• skausmas šlaunies išorine puse plinta žemyn į kelį
• židininis jautrumas virš trochanterinio tepalinio maišelio

  Tam tikri trochanterinio tepalinio maišelio uždegimo (bursito) požymiai dažnai būna sergant klubo sąnario OA. Neretai antrinis trochanterinis tepalinio maišelio uždegimas (bursitas) būna kelio sąnario osteoartritu sergantiems pacientams (taip pat tiems, kurie dėl bet kokios priežasties šlubuoja)

Kelias. Neretai kelio sąnario osteoartritu sergantys vyresnio amžiaus pacientai skundžiasi „ne vietoje stovinčiu keliu“. Dažniausiai šio reiškinio priežastis būna ne raiščių nestabilumas ar meniskų problemos, o keturgalvio raumenis silpnumas.   Įtariant kelio sąnario OA, reikėtų skirti tikruosius kelio sąnario strigimo simptomus nuo stingo. Pirmojo atveju pacientas skųsis staiga užstrigusiu kelio sąnariu einant, jį atstatyti į vietą dažnai reikia net rankomis. Antrojo simptomo atveju (kur kas dažnesni) ligonis teigs, jog po ilgos imobilizacijos (pvz., klūpėjus) nebegali lankstyti kojos, nes skauda. Diferenciacija šiuo klausimu yra labai svarbi todėl, kad tikrojo kelio užstrigimo atveju didžiausia tikimybė yra, jog pažeisti meniskai arba sąnaryje yra kažkokia atplaiša, todėl greičiausiai tokį ligonį reikėtų gydyti artroskopiškai.   Tiriant ligonį dėl kelio sąnario OA svarbu pagalvoti ir apie kitas periartikulines patologijas. Dažnai OA sergantys pacientai priklauso rizikos grupei susirgti ne sąnarinės kilmės, tačiau sąnarių skausmu pasireiškiančiomis ligomis, tokiomis kaip iliotibialinis sindromas arba pogirnelinio bei žąsies tepalinių maišelių uždegimas (angl. anserine bursitis) (5.9 pav.).

Pėda ir kulkšnis. Daugiausia diferencinės diagnostikos neaiškumų esant patologijai pirmame metatarsofalanginiame sąnaryje kyla osteoartritą skiriant nuo podagros ir hallux valgus. Jei ligoniui dažni podagros priepuoliai, tai neretai iškyla diagnostinių sunkumų, kai vienu metu pasireiškia dvi patologijos ir pasidaro nebeaišku, kada podagrinis artritas jau nebeaktyvus. Taip pat bet kokie uždegiminio artrito požymiai (pavyzdžiui, užsitęsęs rytinis sąnarių stingulys) gali imituoti kai kuriuos podagrinio artrito požymius. Labai svarbus osteoartritui būdingas simptomas yra kelias minutes trunkantis rytinis sąnarių sustingimas, nors skausmas gali trukti ir ilgiau. Diagnozuoti galima plonos adatos aspiracija iš pirmo metatarsofalanginio arba čiurnos sąnarių, palengvina echoskopija. Kai kurie klinicistai diagnostikos tikslams siūlo taikyti šlapimo rūgšties druskos (uratų) kiekį mažinantį gydymą.   Pėdos distalinės dalies ligų diagnostikos viena iš didžiausių problemų yra tai, kad vienu metu gali būti net keletas patologijų. Pirmajame metatarsofalanginiame sąnaryje vienu metu gali būti hallux valgus deformacija ir osteoartritas, o gretimuose padikaulių sąnariuose dažnai būna ir tepalinių maišelių uždegimas (kuris ypač skausmingas apkrovos metu tarp pirmo ir antro bei antro ir trečio padikaulių galvų). Tikrasis kulkšnies osteoartritas (pvz., tibiotaliariniame sąnaryje, kurio pėdos lenkimo ir tiesimo amplitudė sumažėjusi) retai būna be šio sąnario sužalojimo (anamnezės duomenimis), todėl tokiais atvejais diagnostikai naudingas gali būti radiologinis kulkšnies vaizdas.