Fizinio krūvio sukelta astma apibrėžiama kaip laikinai padidėjęs kvėpavimo takų pasipriešinimas po didelio fizinio krūvio. Daugelis žmonių skundžiasi dusuliu fizinio krūvio metu ir šis simptomas yra labiau išreikštas sergantiems astma. Būdinga, kad sergantieji astma skundžiasi švokštimu, dusuliu ir kartais kosuliu fizinio krūvio metu ir, kas yra svarbiau, po fizinio krūvio. Nestabilia astma sergantiems pacientams atsakas į fizinį krūvį gali būti labai sunkus ir tai gali būti didelė kliūtis fiziniam aktyvumui. Fizinio krūvio sukelta astma būdingesnė turintiems atopiją ir dažniau stebima sportuojant labai šaltame ore.

Fizinio krūvio sukeltai astmai yra būdingas refraktorinis periodas. Taigi, atrodo, kad fizinio krūvio sukelta astma keletą valandų apsaugo nuo kitų epizodų. Pacientai kuriems išsivystė fizinio krūvio astma, gali toliau sportuoti su santykine apsauga nuo kitų priepuolių. Šis refraktorinis periodas gali būti nuslopintas priešuždegiminiais vaistais, pavyzdžiui, indometacinu.

Laboratorijoje ar mokslinių tyrimų metu fizinio krūvio astmą galima sukelti skiriant trumpą laiką (6-8 minutes) didelio intensyvumo krūvį (bent 70% numatyto maksimalaus fizinio krūvio pajėgumo). Plaučių funkciniai mėginiai atliekami po šio fizinio krūvio. FEV1 sumažėjimas daugiau nei 10% nuo pradinio rodo esant fizinio krūvio sukeltą astmą.

Laboratorijoje atliekant fizinius pratimus iškyla problema, kad aplinkos sąlygos gali neatkartoti sąlygų, kuriomis paprastai atliekamas fizinis krūvis. Pavyzdžiui nei supančio oro temperatūra nei drėgmė patalpoje nebūna tokia pat kaip sportuojant lauke. Be to, naudojant laboratorinę įrangą yra sunku pasiekti adekvačiai didelį fizinį krūvį treniruotiems asmenims, tokiems kaip atletai. Taigi kartais norint nustatyti diagnozę, tyrimai gali būti atliekami lauke. Tam reikalingi PEF ar plaučių funkcijos matavimai lauke. Tačiau čia taip pat rezultatai kinta priklausomai nuo drėgnumo, temperatūros, paties tyrimo, todėl yra sunku standartizuoti tyrimą. Dėl šių sunkumų buvo sukurti pakaitiniai provokaciniai mėginiai.

Kvėpavimo takų provokacinius mėginius galima suskirstyti į tiesioginius ir netiesioginius. Netiesioginiai mėginiai sukelia bronchų susitraukimą sukeldami mediatorių išsiskyrimą iš kvėpavimo takų putliųjų ląstelių, dėl kurių susitraukia kvėpavimo takų lygieji raumenys. Tiesioginių mėginių metu farmakologinės medžiagos veikia tiesiai kvėpavimo takų lygiuosius raumenis ir sukelia jų susitraukimą.

Netiesioginiai mėginiai. Fizinio krūvio provokacinis mėginys yra netiesioginis mėginys, kurio pagrindą sudaro kvėpavimo takų atsakas į fizinį krūvį – oro sausėjimą ir atšalimą, kurie sukelia lygiųjų raumenų susitraukimą. Kadangi, kad patikimai būtų nustatyta diagnozė, yra sunku fizinį krūvį laboratorijoje atkartoti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip lauke, buvo sukurti provokacinį fizinio krūvio mėginį pakeičiantys pakaitiniai provokaciniai mėginiai. Pagrindinis tarp jų yra eukapnini hiperventiliacinis mėginys, kurio metu tiriamojo prašoma 6 minutes kvėpuoti 85% jo maksimalios ventiliacijos (apytiksliai 30 kartų FEV1) sauso oro ir 5% CO2 mišiniu ir po testo stebimas tiriamojo FEV1 pokytis. Šis pakaitinis testas gerai koreliuoja su įprastu fizinio krūvio mėginiu ir yra tinkamas atletams. FEV1 sumažėjimas 10% po eukapninio mėginio Tarptautinio olimpinio komiteto yra pripažintas kriterijumi patvirtinančiu astmą elitiniams atletams.
Įrodyta, kad manitolio ar hipertoninio fiziologinio tirpalo netiesioginių provokacinių kvėpavimo takų mėginių rezultatai gerai koreliuoja su eukapninio hiperventiliacinio mėginio rezultatais. Šios medžiagos atkartoja kvėpavimo takų dehidrataciją, kuri tikriausiai ir sukelia fizinio krūvio astmą (žiūrėkite žemiau mechanizmai).

Tiesioginiai mėginiai. Daugeliui asmenų, kuriems yra padidėjęs kvėpavimo takų jautrumas metacholinui, bus teigiami ir fizinio krūvio mėginiai. Tačiau kai kuriems, ypač geriausiems sportinikams, bus teigiamas provokacinis mėginys su pakaitine medžiaga, nepaisant neigiamo tiesioginio provokacinio mėginio su metacholinu. Todėl yra svarbu neatmesti fizinio krūvio astmos vien tik gavus neigiamą tiesioginio provokacinio kvėpavimo takų mėginio rezultatą.