Alergiškiems tėvams gimusių naujagimių ir mažų vaikų tyrimai rodo, kad atopinė būklė pasireiškia labai anksti. Kadangi 3-5 metų vaikų, sergančių astma, lavažo skystyje randamas padidėjęs kiekis putliųjų ląstelių ir eozinofilų, manoma, kad visos reikalingos ląstelės ir mediatoriai jau yra tam, jog pilnai pasireikštų liga. Nepaisant keleto pastarųjų didelių intervencinių tyrimų, tokių kaip vaikų astmos gydymo programa (CAMP) ir START (gydymas inhaliuojamais kortikosteroidais kaip pastovus ankstyvos astmos gydymas), vis dar nėra aišku, ar vaikystėje vos tik astmai prasidėjus pradėtas gydymas inhaliaciniais kortikosteroidais gali įtakoti natūralią ligos eigą ar kvėpavimo takų remodeliaciją. Du pastarieji tyrimai teigia, kad ne.

Gali būti motinos rizikos faktoriai, kurie įtakoja genetinę alergijos ir astmos ekspresiją (pasireiškimą) vaikams. Keleta laboratorijų dabar parodė, kad alergiškų mamų vaikų virkštelės kraujo limfocitai mažiau subrendę, ypač dėl γ interferono, kuri normaliomis sąlygomis gali slopinti alerginių reakcijų atsiradimą. Šio trūkumo priežastis yra visai neaiški, bet tai suteikia dar vieną potencialų kelią imunologinio atsako korekcijai ankstyvame amžiuje, kol dar alerginės ląstelės nesusikaupę plaučiuose.