Trumpo veikimo β2 agonistai. Trumpo veikimo β2 agonistai salbutamolis ir terbutalinas yra vartojami kontroliuoti bronchų spazmą ir yra pirmo pasirinkimo vaistai ūmių paūmėjimų gydymui bei fizinio krūvio sukeltos astmos profilaktikai. Taip pat yra ir geriami šie preparatai. Jie tinkami pacientams, kurie negali vartoti inhaliuojamų vaistų.

Buvo susirūpinta dėl ilgalaikio saugumo pakartotinai vartojant trumpo veikimo β2 bronchus plečiančius vaistus. Reikia atkreipti dėmesį į keletą ypatybių, susijusių su šių vaistų vartojimu. Tai tikrai yra vaistai, kurie geriausiai pašalina ūmų bronchų spazmą, bet padidėjęs jų vartojimas yra astmos blogėjimo ženklas ir rodo padidėjusį kontroliuojančių (prevencinių) medikamentų poreikį. Vieno dozuoto inhaliatoriaus suvartojimas per mėnesį turėtų būti pavojaus signalas.

Pastovus trumpo veikimo β2 agonistų vartojimas nerekomenduotinas, nes gali atsirasti atsparumas ir tai gali rodyti, kad astma pablogėjo. Be to, yra žinoma, kad β2 adrenoreceptorių polimorfizmas apsprendžia šių vaistų efektyvumą, ypač tachifilaksijos ir atsparumo atsiradimą. Taigi trumpo veikimo β2 agonistai turėtų būti vartojami tik skubiai pagalbai, „esant poreikiui“.

Sisteminiai kortikosteroidai. Geriami kortikosteroidų preparatai pradeda veikti gana lėtai (4-6 valandos), bet gali būti naudingi gydant sunkius staigius paūmėjimus, kadangi sustabdo paūmėjimo progresavimą.Todėl sumažėja neatidėliotino gydymo ar hospitalizacijos poreikis, jie taip pat apsaugo nuo ankstyvų recidyvų ir sumažina su paūmėjimais susijusį sergamumą. Gydymas paprastai tęsiamas dar 3-10 dienų po paūmėjimo. Dozė gali būti sumažinta ir gydymas baigtas kai simptomai pranyksta ir plaučių funkcija grįžta į asmeninį geriausią lygį.

Anticholinerginai vaistai. Inhaliuojami anticholinerginiai vaistai, ipratropio bromidas ar oksitropio bromidas, išplečia bronchus blokuodami poganglines klajoklio nervo skaidulas, taip sumažindami jo įtaką kvėpavimo takų tonusui. Jie taip pat sumažiną refleksinį bronchų susitraukimą įkvėpus dirgiklių. Šie vaistai mažiau efektyvūs nei inhaliuojami β2 agonistai ir jų veikimo pradžia lėtesnė, poveikio maksimumas pasiekiamas per 30-60 minučių. Jie ypatingai naudingi ūmių sunkių paūmėjimų metu bei kaip ilgalaikis LOPL gydymas. Nepageidaujami reiškiniai yra burnos džiūvimas ir blogas skonis.

Trumpai veikiantys teofilinai. Geriami trumpai veikiantys teofilinai skiriami norint apsaugoti nuo fizinio krūvio astmos ir simptomams palengvinti. Teofilinų vaidmuo gydant paūmėjimus yra kontraversiškas ir išsivysčiusiose šalyse dabar jie retai naudojami, išskyrus ūmią, sunkią, gyvybei pavojingai astmą, kadangi šie vaistai turi daug nepageidaujamų reiškinių ir lėtą veikimo pradžią.