Astmos priepuolius sukeliančių rizikos faktorių nustatymas ir atitinkamo alergeno ar dirgiklio pašalinimas iš paciento aplinkos gali sumažinti simptomų ir hospitalizacijų dėl astmos dažnį, medikamentų poreikį. Tačiau alergenus šalinti reikia kai yra įrodymų (pvz., teigiami odos dūrio mėginiai), kad pacientas tikrai alergiškas tam konkrečiam alergenui. Jei ne, tai alergeno šalinimas nerekomenduotinas.

Namų dulkių erkės yra dažniausi namų alergenai. Jos greičiau dauginasi drėgname ir šiltame klimate. Alergenas turėtų būti šalinimas ypač iš paciento miegamojo, bet geriausiai iš viso būsto. Lovos baltinius ir apklotą reiktų kartą per savaitę skalbti karštame vandenyje, čiužiniai ir pagalvės turi būti apdengti orui nepralaidžia danga. Turėtų būti kiek galima mažiau kilimų ir baldų su audiniais. Miegamąjį reikia gerai vėdinti. Erkes naikinantys vaistai naudojami retai.

Alergenų ir dirgiklių šalinimas

Namų dulkių erkės

• Patalynę bei apklotus vieną kartą per savaitę reikia skalbti karštame vandenyje (>55oC)
• Čiužinius bei pagalves apsaugoti su orui nepralaidžia danga
• Pašalinti kilimus, ypač iš miegamojo
• Vengti baldų su medžiaginiais apmušalais
• Skalbti užuolaidas bei minkštus žaislus
• Jei įmanoma, naudoti vakuuminius siurblius su filtrais

Gyvūnų alergenai

• Nelaikyti gyvūnų namie
• Jei negalima ar nenorima atsisakyti šeimos augintinio, tuomet reikia neleisti jo į miegamąjį, dažnai maudyti

Tarakonų alergenai

• Reguliariai valyti patalpas, kuriose yra tarakonų
• Reikia naudoti pesticidus (bet būtina užtikrinti, kad tuo metu kai naudojami pesticidų aerozoliai sergančiojo astma nėra namie, o prieš jam grįžtant patalpos yra gerai išvėdintos)

Grybų sporos ir žiedadulkės

• Reikia uždaryti langus ir duris, būti namie, kai pelėsių ir žiedadulkių nustatoma didžiausi kiekiai.
• Gali būti naudingas oro kondicionavimas, kondicionuojama patalpa yra palaikoma švari

Bendros priemonės

Tabako rūkymas

• Reikia mesti rūkyti
• Nerūkyti kambariuose, kuriuose būna astma sergantys vaikai
• Vengti viešų vietų, kur rūkoma

Patalpų oro teršalai

• Visų krosnių bei židinių ventiliacija turi būti į lauką
• Reikia gerai vėdinti patalpas
• Vengti namų ūkyje naudoti purškiklius ir lakus

Peršalimai ir kitos virusinės kvėpavimo takų infekcijos

• Sergantieji astma kasmet turėtų būti skiepijami nuo gripo
• Kai atsiranda peršalimo simptomai, gydyti trumpo veikimo inhaliuojamais β2 agonistais, jei pablogėjo astma anksti pradėti gydymą geriamais kortikosteroidais ar padidinti inhaliuojamų kortikosteroidų dozę
• Tęsti priešuždegiminį gydymą keletą savaičių, kad būtų užtikrinta pakankama kontrolė

Fizinis aktyvumas

• Vengti nereikėtų, bet reikalingi medikamentai:
  • Prieš fizinį krūvį skirti trumpo ar ilgo veikimo inhaliuojamų β2 agonistų ar kromoglikato
  • Treniruotės ir apšilimas gali sumažinti simptomus

Gyvūnų alergenai. Namie esantis gyvūnas, kuriam astma sergantis pacientas yra alergiškas, yra pagrindinis rizikos faktorius esamiems astmos simptomams. Idealu, jei tokie gyvūnai, dažniausiai katės, yra pašalinami iš namų, tačiau tai gali būti nepriimtina. Jei neįmanoma pašalinti gyvūnų, jie turi būti neįleidžiami į miegamuosius. Atrodo, kad gyvūno maudymas kartą per savaitę sumažina alergenų skleidimą.
Kai kuriose vietovėse tarakonų alergenai yra pagrindinė astmos priežastis. Šių alergenų galima sumažinti reguliariai valant namus bei naudojant pesticidus. Tačiau, jei naudojami pesticidų puršktuvai, tuo metu kai jie naudojami sergančiojo astma turi nebūti, o prieš jam grįžtant patalpos turi būti gerai išvėdinamos.

Grybeliai ir žiedadulkės. Grybelių sporų kiekį galima sumažinti pašalinant ar valant grybeliais užterštus daiktus. Svarbu maža drėgmė (mažiau nei 50%). Tam gali pagelbėti džiovintuvai ar oro kondicionavimas. Šiuos prietaisus būtina reguliariai valyti. Kontaktą su lauko alergenais, tokiais kaip žiedadulkės, galima sumažinti laikant duris bei langus uždarytus, didelės rizikos laikotarpiais kuo daugiau būnant patalpose.

Rūkymas. Pasyvus rūkymas didina vaikams alerginio įsijautrinimo riziką ir pasunkina bei padažnina jau sergančių astma vaikų astmos simptomus. Tokių vaikų tėvams reikėtų patarti visai neberūkyti ir drausti rūkyti kambariuose, kuriuose būna vaikai.
Patalpų teršalai. Dažniausi patalpų oro teršalai yra azoto dioksidas, anglies monoksidas ir dalelės. Atitinkamas vėdinimas ir tinkama šildymo sistemos priežiūra yra efektyviausios priemonės mažinančios kontaktą su šiais teršalais.

Profesiniai veiksniai. Ankstyvas profesinių alergenų nustatymas ir paciento tolimesnio kontakto su alergenu nutraukimas yra svarbūs veiksniai profesinės astmos gydymui.

Alergija maistui yra reta astmos paūmėjimų priežastis ir daugiausia pasireiškia mažiems vaikams. Pacientai, kuriems yra sunkios alerginės reakcijos į maistą turėtų vengti tų maisto produktų, kurie galbūt sukėlė alergiją, juos turėtų apžiūrėti alergologas. Nustatytas neabejotinas IgE imunoreaktyvumas į maistą ar teigiami dvigubai maskuoti provokaciniai mėginiai turi būti atlikti, kad pagrįstų ir paaiškintų tam tikrų produktų nevartojimą. Pacientams, sergantiems astma ir turintiems sunkias alergines, sukeliančias anafilaksiją, reakcijas į maistą, yra ypatinga mirties rizika. Jie turi būti gerai išmokyti vengti tam tikro maisto ir turi turėti leidžiamo epinefrino (adrenalino).

Aspirino netoleravimas yra svarbi astmos pablogėjimų suaugusiems priežastis. Aspirino netoleruojantiems pacientams reikėtų patarti vengti visų nesteroidinių priešuždegiminių medikamentų išskyrus tuos, kurie veikia selektyviai prieš ciklooksigenazę 2 (Cox-2 inhibitoriai).