Apmokymas yra svarbus, nes jis įgalina pacientą priimti sprendimus, kurie reikalingi astmos kontrolei. Tai apima detalaus astmos gydymo plano paruošimą, kuris yra suderinamas tarp paciento ir gydytojo bei yra specialiai pritaikytas individualiems paciento poreikiams ir aplinkybėms. Vienodai efektyvūs yra simptomais ar PEF matavimais pagrįsti planai. Planai turi būti surašyti, kad, reikalui esant, pacientas galėtų pažiūrėti.

Astmos gydymo plano dalys

• Astmos kontrolei bei simptomų prevencijai reikalingo ilgalaikio prevencinio medikamento dienos dozė
• Specifiniai provokuojantys veiksniai, kurių reikėtų vengti
• Ką daryti astmai pablogėjus:
  • Bronchus plečiančio medikamento, kurį reikia skubiai vartoti kad palengvintų simptomus, pavadinimas ir dozė.
  • Kaip atpažinti pablogėjusią kontrolę (pvz., sustiprėjęs kosulys, veržimo jausmas krūtinėje ar apsunkintas kvėpavimas, simptomai naktį, padidėjęs skubios pagalbos vaistų vartojimas).
  • Kaip gydyti astmos pablogėjimą ir ką daryti peršalus.
  • Kaip ir kada ieškoti medicininės pagalbos.

Zonų sistema, kuri suskirsto astmos kontrolę į lygius pagal simptomus ir PEF (jei naudojama) yra naudinga astmos gydymo plano ypatybė. Šis požiūris padeda pacientams suprasti astmą kaip lėtinę ir kintančią ligą, stebėti savo būklę, identifikuoti būklės blogėjimo ženklus ir imtis atitinkamų veiksmų.

Paveiksle pavaizduotas astmos gydymo planas, kuriame trys zonos atitinka šviesoforo spalvas.

• Žalia šviesa rodo, kad „viskas yra gerai“. Astma yra kontroliuojama, nedaug simptomų (mažiau nei du per savaitę) ir astma neįtakoja kasdienės veiklos; PEF yra 80-100% asmeninio geriausio ir PEF kintamumas yra mažiau nei 20%. Jei pacientas išbūna šioje astmos kontrolės pakopoje bent 3 mėnesius, galima pereiti į žemesnę gydymo pakopą.
• Geltona zona reiškia, kad reikia atkreipti dėmesį. Yra lengvi simptomai ir PEF yra 60-80% asmeninio geriausio ir kintamumas 20-30%. Tai gali reikšti ūmų astmos priepuolį ir tai, kad reikia laikinai padidinti vaistų ar apskritai pablogėjimą, kuriam reikalingas papildomas gydymas.
• Raudona zona rodo, kad yra neatidėliotina būklė. Poilsio metu yra astmos simptomai ir gali įtakoti aktyvumą. PEF mažiau nei 60% asmeninio geriausio. Yra reikalinga skubi pagalba.

Kitas astmos gydymo planas yra kreditinės kortelės dydžio dokumentas, kuris parodytas paveiksle, buvo įvertintas klinikiniuose tyrimuose ir yra sėkmingai įdiegtas kai kuriose šalyse tarp jų ir JK, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje.

Skatinimas laikytis skirto gydymo. Astma nebus efektyviai kontroliuojama jei pacientai nevartos paskitų vaistų ir nesilaikys gydymo plano. Vis dėl to gydymo laikymosi tyrimuose mažiau nei 50% pacientų vartojo vaistus kaip paskirta. Skirto gydymo nesilaikymas gali būti susijęs arba nesusijęs su vaistais.

Reguliarios konsultacijos yra reikalingos, kad pacientai turėtų galimybę pakalbėti apie jiems rūpimus klausimus, poreikius ir lūkesčius susijusius su jų astma ir gydymu. Išsiaiškinus problemą reikia imtis veiksmų, kad būtų išspręstos visas paciento baimės bei rūpesčiai. Pacientas ir medicinos darbuotojas kartu turi nustatyti gydymo tikslus, tokius kaip „nepatekti į ligoninę“ ar „žaisti futbolą“, kurie yra svarbūs pacientui ir taip galbūt skatintų laikytis skirto gydymo. Taigi, kiekvieno apsilankymo metu gydytojas turi patikrinti:

• ar nustatyti tikslai pasiekti
• ar pacientas laikosi skirto gydymo, ar yra nerimas dėl vaistų ir gydymo plano
• ar teisingai naudojami palaikomojo gydymo (prevencinio) vaistų ir skubios pagalbos vaistų inhaliatoriai, PEF matuoklis ar kitas prietaisas
• koks yra nenumatytų apsilankymų poreikis
• kaip vengiama provokuojančių veiksnių.

Kai kontrolė pasiekta, reikalingi reguliarūs apsilankymai, atitinkamai kas 1-6 mėnesius, kad būtų įvertinta ar gydymo planas pasiekė savo tikslus.

Peržiūrima:

• simptomų naktį dažnis
• simptomų įtaka normaliam aktyvumui
• skubios pagalbos vaistų poreikis
• skubios medicininės pagalbos poreikis
• normalus PEF.

Veiksniai, dėl kurių nesilaikoma skirto astmos gydymo

Su vaistais susiję veiksniai:

• Neteisingas ilgo bei trumpo veikimo vaistų poreikio supratimas
• Komplikuotas gydymo režimas
• Sunkumai duodant vaistus mažiems vaikams
• Keblumai naudojant inhaliatorius
• Nepageidaujami reiškiniai
• Nepageidaujamų reiškinių baimė ar pripratimas prie vaistų
• Išlaidos
• Vaistų nemėgimas
• Atstumas iki vaistinės

Su vaistais nesusiję veiksniai:

• Simptomų ar priepuolių priežasties neigimas ar netikėjimas
• Neteisingas gydymo plano supratimas
• Pacientas neapmokytas savarankiškai gydytis
• Nusivylimas sveikatos apsaugos darbuotojais
• Neišreikštos ar neaptartos baimės ir nerimas
• Neatitinkami lūkesčiai
• Prasta priežiūra, apmokymas ar stebėjimas
• Kultūrinės priežastys (tradicijos, įsitikinimai apie astmą ir jos gydymą)
• Šeimyninės priežastys (pvz., rūkymas, gyvūnai)

Kada kreiptis. Apskritai dauguma pacientų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo astma, gali būti tinkamai gydomi ir pirminės sveikatos priežiūros specialistų.
Pacientus su vidutinio sunkumo ar sunkia persistuojančia astma ar esant sunkinančioms aplinkybėms ar būklėms patartina siųsti specialisto konsultacijai. Jei vaikams reikia daugiau nei 400μg inhaliuojamo kortikosteroido per dieną ar suaugusiems reikia daugiau nei 1000μg per dieną, o simptomų kontrolė yra prasta, tokie pacientai taip pat turėtų būti siunčiami specialisto konsultacijai.

Būdai kaip pagerinti paskirto astmos gydymo laikymąsi

• Pasiteiraukite apie vaistų vartojimo laikymąsi (pacientai dažniausiai atvirai prisipažįsta nesilaikantys paskirto gydymo).
• Mokykite pacientus bei jų šeimos narius apie astmos uždegiminę prigimtį ir pastovaus gydymo poreikį.
• Pasiteiraukite apie rūpesčius dėl vaistų ar jų vartojimo.
• Identifikuokite ir, jei galima, išspręskite kliūtis medikamentų vartojimui (pvz., kaina, žinojimas kaip teisingai naudoti inhaliatorius).
• Paklauskite apie šeimą ir kultūrines tradicijas.
• Paskatinkite pacientą gydytis savarankiškai.
• Skirti kuo paprastesnę medikamentų vartojimo schemą – daugiausia du kartus per dieną.
• Numatykite įvairius priminimus (žadintuvus, mobilius telefonus), kada laikas vartoti vaistus.
• Paaiškinkite galimus nepageidaujamus reiškinius ir kaip jų išvengti.
• Teigiamai galvokite apie gydymo rezultatą.

Situacijos kai dėl astmos reikalinga specialisto konsultacija

• Gyvybei pavojingi priepuoliai.
• Vidutinio sunkumo ar sunki persistuojanti astma.
• Pacientas nesugeba susidoroti su savarankišku gydymu.
• Atipiniai požymiai ar simptomai, ar sunkumai su diferencine diagnostika.
• Komplikuojančios būklės tokios kaip sinusitas, nosies polipai, aspergiliozė ar sunkus rinitas.
• Reikalingi papildomi diagnostiniai tyrimai (pvz., provokaciniai testai ar išsamūs plaučių funkcijos tyrimai).
• Nėra optimalaus atsako į gydymą.
• Reikalingas papildomas apmokymas (pvz., provokuojančių veiksnių vengimas ar gydymo komplikacijos).

Pagrindiniai aspektai – astmos priepuolių prevencija

• Pats efektyviausias astmos kontrolės būdas yra užkirsti kelią astmos paūmėjimams.
• Astmos priepuolius sukeliančių rizikos veiksnių nustatymas ir atitinkamo alergeno ar dirgiklio pašalinimas iš paciento aplinkos gali sumažinti simptomų ir hospitalizacijų dėl astmos dažnį, medikamentų poreikį.
• Imunoterapija yra veiksminga kai kuriems pacientams, kuriems yra įrodyta jog alergenas gali būti priežastimi, pacientams, kuriems alergeno vengimas yra neįmanomas ar tiems, kuriems neįmanoma kontroliuoti simptomų įprastais medikamentais.
• Surašytas savarankiško gydymo planas įgalina pacientus optimaliai kontroliuoti jų astmą.
• Gydymo nesėkmė gali būti dėl skirto gydymo nesilaikymo. Turi būti atkreiptas dėmesys ar pacientas gali teisingai vartoti inhaliuojamus vaistus.
• Skirto gydymo laikymasis yra didžiausias iššūkis tiek pacientui tiek gydytojui. Gydymą supančių problemų atpažinimas ir paciento partnerystė siekiant sutartų gydymo tikslų pagerina gydymo režimo laikymąsi.