Yra nedaug duomenų apie mirštamumą nuo astmos, o ir turimus duomenis sunku interpretuoti, nes pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė diagnostikos ir pranešimų kriterijai. Tačiau panašu, kad jaunesnių nei 35 metų žmonių mirštamumo dėl astmos ataskaitų tikslumas yra virš 85%. Vyresnių pacientų praneštas mirštamumas dėl astmos gali būti didesnis nei ištikrųjų, nes kai kurie pacientai gali būti mirę dėl LOPL.

Visų amžiaus grupių pacientų mirštamumas nuo 1960 iki 1990 metų parodytas paveiksle. Daugelyje šalių ženklus mirštamumo nuo astmos padidėjimas stebėtas 1960-aisiais metais, po to mirštamumas stabilizavosi. JK mirštamumo dažnis kiek padidėjo 1980-aisiais, bet naujausi duomenys rodo, jog mirčių skaičius dabar mažėja.

Didžiausias mirštamumo padidėjimas buvo stebimas vėlyvaisiais 1970-aisiais ir 1980-aisiais Naujoje Zelandijoje. Priežastis nėra aiški. Didelių dozių trumpo veikimo β2 agonistų, ypač fenoterolio, naudojimas buvo siejamas su padidėjusiu mirštamumu, bet įrodymai nėra įtikinami. Etiniai ir socialiniai ekonominiai faktoriai galbūt turėjo kažkiek įtakos. Naujoje Zelandijoje didelė dalis padidėjusio mirštamumo buvo tarp maorių ir tuo pačiu panašus padidėjimas buvo stebimas tarp tamsiaodžių amerikiečių, gyvenančių senose apleistose miestų dalyse JAV. To laikotarpio mirčių dėl astmos tyrimai parodė, kad daugelio buvo galima išvengti taikant tuo metu esamą geriausią gydymą ir, galbūt, tam dalinai įtakos tokie faktoriai, kaip sunkiai prieinama specializuota medicinos pagalba. Šalyse, kur buvo įdiegtos efektyvios astmos gydymo gairės (JK, Australija, Skandinavijos šalys), mirštamumas dabar mažėja.

Astma yra ne tik svarbi mirties priežastis, ji didina sergamumą ir įtakoja/apriboja kasdienę veiklą. Ištyrus hospitalizacijų skaičių pastebėta, kad didėja su astma susijęs sergamumas, kuris parodė, kad daugelyje šalių daugėja hospitalizacijų dėl astmos. Padidėjęs sergamumas gali būti įtakotas daugelio veiksnių:

• Padidėjusio astmos paplitimo
• Padažnėjusių kontaktų su provokuojančiais veiksniais (pvz., alergenais, teršalais, virusais)
• Nepakankamo ar sumažėjusio priešuždegiminių vaistų prieinamumo
• Priklausomybės nuo bronchus plečiančių vaistų
• Nesugebėjimo pastoviai stebėti plaučių funkcijos, reguliariai matuojant PEF
• Pavėluotos medicininė pagalbos paūmėjimų metu

Be to, panašu, kad turtingose šalyse mažos pajamos gali būti rizikos faktoriumi padidėjusiam sergamumui.