Astma yra sudėtinga būklė ir jos priežastys nėra visiškai žinomos. Rizikos veiksniai gali būti suskirstyti taip:

• Su individu susiję veiksniai, kurie sukelia polinkį astmai.
• Priežastiniai veiksniai, tai yra aplinkos veiksniai, kurie turintiems polinkį individams įtakoja astmos išsivystymą.
• Provokuojantys veiksniai, tai yra aplinkos veiksniai, sukeliantys astmos paūmėjimus ir/ar palaikantys simptomus.

Šių faktorių pavyzdžiai parodyti. Kiekvienam individui astmos ir stiprių paūmėjimų atsiradimas yra sąveika tarp daugybės predisponuojančių, aplinkos ir profesinių veiksnių.

Rizikos veiksniai, galintys turėti įtaką astmos ar paūmėjimo išsivystymui

Predisponuojantys veiksniai:

• Genetinis polinkis
• Atopija
• Padidėjęs kvėpavimo takų jautrumas
• Rasė/etninė grupė
• Lytis

Priežastiniai veiksniai:

• Patalpų alergenai (namų dulkių erkės, gyvūnų alergenai, tarakonų alergenai, grybeliai)
• Išoriniai alergenai (žiedadulkės, grybeliai)
• Profesiniai veiksniai
• Rūkymas (pasyvus ir aktyvus)
• Oro tarša (lauko ir patalpų)
• Kvėpavimo takų infekcijos
• Parazitinės infekcijos
• Socialinė ir ekonominė padėtis
• Šeimos dydis
• Mityba ir vaistai
• Nutukimas

Provokuojantys veiksniai:

• Alergenai
• Teršalai
• Kvėpavimo takų infekcijos
• Fizinis krūvis ir hiperventiliacija
• Oro pokyčiai
• Sieros dioksidas
• Maisto produktai, papildai, vaistai
• Stiprios emocijos
• Rūkymas
• Dirgikliai (pvz., namų ūkyje naudojami purkštuvai, dažų garai) 

Predisponuojantys veiksniai. Atopija yra pagrindinis astmą prediponuojantis veiksnys. Šiai būklei būdinga per didelė IgE gamyba po kontakto su alergenu. Astmos paplitimas didėja didėjant IgE koncentracijai kraujyje ir dauguma sergančiųjų astma (tik ne tie, kurie susirgo vyresniame amžiuje) turi atopiją. Jiems būdinga padidėjęs IgE inhaliuojamiems alergenams kiekis. Atopinės ligos, tokios kaip astma, turi tendenciją išryškėti šeimose, tuomet paveldimumas sąlygoja iki 50% klinikiškai pasireiškiančių atvejų. Vaikų astma būdingesnė berniukams nei mergaitėms, bet tik iki dešimties metų amžiaus. Vėliau šis skirtumas pranyksta. Suaugus sunki persistuojanti astma būdingesnė moterims. Yra įrodymų, kad šie skirtumai yra dėl skirtingo moterų ir vyrų jautrumo alergenams ir kvėpavimo takų atsako, todėl hormonų pokyčiai brendimo metu gali lemti astmos paplitimo pokyčius. Aišku, genetinių veiksnių įtaka gali keisti individo riziką astmai ir atopijai išsivystyti.

Higienos hipotezė. Pastaruosius du dešimtmečius visame pasaulyje, ypač šalyse su vakarietišku gyvenimo būdu, stebimas astmos ir kitų alerginių ligų paplitimo didėjimas. Šis paplitimo padidėjimas ypač gerai  aprašytas Rytų Europos šalyse, kur epidemiologiniai astmos bei kitų alerginių ligų paplitimo padidėjimo duomenys buvo susiję su gyvenimo būdo, tokiais kaip naujesni būstai ir padažnėjusi vaikų priežiūra namie, pokyčiais. Be to, stebėtas mažesnis astmos paplitimas tarp vaikų išaugusių kaime, iškėlė prielaidą, kad tokie faktoriai kaip padidintas bakterijų liposacharidų poveikis ar pakitusi virškinamojo trakto flora gali būti susiję su šia tendencija. Pastebėjimas, kad vaikystėje persirgtos tokios infekcijos kaip tuberkuliozė ir hepatitas gali apsaugoti nuo alergijos ir astmos, iškėlė „higienos hipotezę“. Ji aiškina, kad astmos ir alerginių ligų padažnėjimas yra susijęs su sutrikusiu ankstyvu imuninės sistemos brendimu dėl santykinės apsaugos nuo bakterijų pirmaisiais dvejais gyvenimo metais. Tai būdinga vakarietiškam gyvenimo stiliui. Manoma, kad nepakankama nesubrendusios imuninės sistemos stimuliacija bakterijomis skatina imuninę sistemą reaguojant į paprastus alergenus gaminti IgE, o ne IgG. Visai neseniai buvo pastebėta, kad kitos autoimuninės ligos, tokios kaip juvenilinis cukrinis diabetas ir krono liga taip pat tapo dažnesnės. Taigi higienos hipotezė buvo kiek pakeista, teigiant kad nepakankama imuninės sistemos stimuliacija vaikystėje sukelia T supresorių reguliuojamos imuninio atsako grandies brendimo pakitimus. Reikalingas gilesnis imuninės sistemos brendimo supratimas, kad visos dalyvaujančios grandys būtų surastos, bet hipotezės dėka buvo identifikuotos kai kurios sritys,kurios atrodo perspektyvios astmos prevencinių priemonių plėtojimui.

Priežastinis veiksniai. Dažniausi astmos priežastiniai veiksniai yra įkvėpiami alergenai, ypač patalpų: namų erkių, kačių ar šunų ir grybelių. Lauko gėlių, medžių ar vėjo atneštos piktžolių žiedadulkės taip pat yra dažni inhaliaciniai alergenai. Alergeno poveikyje aktyvuojami specifiniai T limfocitai ir B limfocitai pradeda gaminti specifinius IgE tipo antikūnus, tuo būdu įjautrindami individą vėlesniems kontaktams. Yra labai stiprus ryšys tarp astmos paplitimo ir ilgalaikio alergeno poveikio. Astma dažnai pagerėja kai alergenas yra pašalinamas, nors tai ne visada įmanoma.

Namų erkės yra pagrindinis patalpų alergenų šaltinis. Pagrindinės rūšys yra Dermatophagoides pteronyssinus, D. farinae, D. microceras ir Euroglyphus mainei, kurios sudaro apie 90% namų erkių vidutinių platumų klimato zonoje. Pagrindiniai alergenai yra erkių virškinimo trakte esančios cisteino ir serino proteazės, amilazės bei jų išmatos. Apleistose miestų dalyse bei tropikų aplinkoje tarakonai taip pat yra astmą sukeliančių alergenų šaltinis.

Naminiai gyvūnai išskiria alergenus su seilėmis, šlapimu, fekalijomis ir pleiskanomis. Svarbiausias alergenas yra Fel d 1 alergenas, radamas kačių kailyje ir seilėse. Alerginis jautrumas šunims yra mažiau paplitęs, tačiau nepaisant to iki 30% alergiškų pacientų odos testai šunų alergenams yra teigiami. Kiti naminiai gyvūnai, ypač arkliai, triušiai, jūrų kiaulytės, žiurkės, smiltpelės ir pelės, taip pat yra svarbūs įjautrinančių alergenų šaltiniai.

Tiek patalpų, tiek lauko grybeliai gali būti alergenais. Svarbiausi patalpų grybeliai yra Penicillium, Aspergillus, Alternaria, Cladosporium ir Candida. Alternaria ir Cladosporium taip pat yra ir lauko alergenai. Medžių (dažniausiai ankstyvą pavasarį), žolių (vėlyvą pavasarį ir vasarą) ir piktžolių (vėlyvą vasarą ir rudenį) žiedadulkės yra su astma susiję alergenai. Profesinės medžiagos, vaistai ir maisto papildai taip pat gali sukelti kvėpavimo takų jautrumo padidėjimą ir gali būti astmos priežastiniu veiksniu 20 % sergančiųjų astma. Didelio molekulinio svorio sensibilizatoriai, tokie kaip javai, dulkės, gyvūnų šlapimas ir pleiskanų baltymai greičiausiai įjautrina per tą patį kaip ir alergenai nuo IgE priklausomą mechanizmą. Kaip įjautrina mažo molekulinio svorio sensibilizatoriai (tokie kaip diizocianatai ar platinos druskos), nežinoma. Vis dėlto daugėja įrodymų, kad tai vyksta taip pat dalyvaujant IgE. Pati dažniausia vaistų sukeltos astmos priežastis yra aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Įvairiose šalyse jie išprovokuoja astmos priepuolius nuo 4 iki 28 % sergančiųjų astma. NVNU netoleravimas paprastai išsivysto nuo 30 iki 50 metų amžiuje ir išlieka visą gyvenimą. Tai gali būti dėl arachidoninės rūgšties oksidacijos sutrikimo, todėl pagaminama daug stiprių bronchus sutraukiančių mediatorių – cisteinilleukotrienų (cisLT). Sergantieji aspirinine astma dažniausiai nėra atopikai, tačiau gali turėti nosies polipus.
Viena iš potencialiai pakeičiamų astmos priežasčių yra cigarečių rūkymas. Vaikų pasyvus rūkymas, kai jie neapsaugoti nuo cigarečių dūmų, ypač jei rūko mama, yra susijęs su ženkliai padidėjusia astmos ir paūmėjimų rizika. Tai taip pat svarbus anksti gyvenime atsirandantis astmos rizikos veiksnys, pabloginantis plaučių augimą ir paskatinantis alerginio atsako išsivystymą ankstyvoje vaikystėje. Yra įrodymų, kad suaugusiems rūkymas gali padidinti astmos išsivystymo riziką po kontakto su profesiniais alergenais. Be to, rūkymas yra susijęs su stipresniais astmos simptomais ir prastesniu atsaku į prevencinį gydymą, ypač į steroidus.
Laboratoriniais tyrimais nustatyta daug oro teršalų, kurie pablogina astmą, bet epidemiologinių tyrimų, kurių metu buvo tiriamas ryšys tarp lauko oro taršos ir astmos, rezultatai buvo prieštaringi. Nors astma dažnesnė šalyse su išvystyta pramone, yra nedaug įrodymų, kad vien tik oro tarša yra tiesiogiai atsakinga už padidėjusį paplitimą. Panašiai ir patalpų teršalai, pavyzdžiui, atsirandantys dėl dujų naudojimo šildymui ir virimui, ir statybose bei baldų gamyboje naudojami pagrindiniai chemikalai apsunkina jau esančią astmą. Tačiau nemanoma, kad šie teršalai prisideda prie astmos išsivystymo individams, kurie šiaip šia liga nesirgtų.

Kai kurios profesinės astmos priežastys

Profesija/darbo sritis	Veiksnys
	Gyvūnų baltymai
Gyvūnų laboratorijų darbuotojai, veterinarai	Pleiskanų ir šlapimo baltymai
Maisto pramonė	Vėžiagyvių, kiaušinių baltymai, kasos fermentai, amilazė
Pienininkystės ūkių darbininkai	Sandėlių erkės
Paukščių augintojai	Paukščių erkės, išmatos, plunksnos
Grūdų sandėlių darbuotojai	Sandėlių erkės, Aspergilllus, patalpų kietis, žolė
Mokslininkai	Skėriai
Žuvies perdirbimo pramonė	Mašalai
Ploviklių gamyba	Bacillus subtilis fermentai
Šilko pramonė	Šilkverpių drugiai ir lervos
	Augalų baltymai
Kepėjai	Miltai, amilazės
Maisto produktų gamyba	Kavos pupelių dulkės, mėsos minkštintojas (papainas), arbata
Ūkininkai	Sojų pupelių dulkės
Laivybos darbuotojai	Grūdų dulkės (pelėsiai, vabzdžiai, grūdai)
Vidurius laisvinamųjų vaistų gamyba	Gyslotis
Lentpjūvės darbininkai, dailidės	Medžio dulkės (Vakarų raudonojo kedro, ąžuolo, raudonmedžio, konginio gyslamedžio, sekvojos, Libano kedro, Afrikos klevo, Rytų baltojo kedro)
Lituotojai elektra	Kanifolija (pušų derva)
Slaugytojai	Gyslotis, lateksas
	Neorganiniai chemikalai
Naftos perdirbimo gamyklų darbuotojai	Platinos druskos, vanadžio druskos
Nikeliavimas	Nikelio druskos
Deimantų poliravimas	Kobalto druskos
Apdirbamoji pramonė	Aliuminio fluoridas
Kosmetologai	Persulfatas
Suvirintojai	Nerūdijančio plieno dūmai, chromo druskos
	Organiniai chemikalai
Apdirbamoji pramonė	Antibiotikai, piperazinas,metildopa, salbutamolis cimetidinas
Ligoninių darbuotojai	Dezinfekcijos priemonės (sulfatiazolis, chloraminas, formaldehidas, glutaraldehidas), lateksas
Anesteziologai	Enfluranas
Paukščių augintojai	Aproliumas
Kailių dažymas	Kailių dažai
Gumos perdirbimas	Formaldehidas, etileno diaminas, Ftalio rūgšties anhidridas
Plastmasės gamyba	Tolueno diizocianatas, heksametilo diizocianatas, defenilmetilo izocianatas, ftalio rūgšties anhidridas, trietileno tetraminas, trimelito anhidridas, heksametilo tetraminas, akrilatai
Automobilių dažymas	Etanolaminas, diizocianatas
Liejikai	Medžiagos pasigaminusios furano jungimosi reakcijos metu

Ryšys tarp astmos bei mitybos neaiškus. Yra duomenų, kad astma yra susijusi su kūdikystėje buvusia alergija maistui, kuri dažniausiai pasireiškia anksčiau nei kiti alerginiai susirgimai tokie kaip alerginis rinitas ir, dažnai, astma. Keletas mitybos pakeitimo tyrimų, kurių metu buvo vengiama labai „alergeniško“ maisto nėštumo metu bei pirmaisiais dvejais gyvenimo metais, parodė nedidelį teigiamą poveikį pavėlinant alerginių ligų pradžią, tačiau nesumažino galimo astmos atsiradimo dažnio. Todėl mitybos pakeitimas nėštumo ir kūdikystės metu, norint išvengti astmos, šiuo metu nerekomenduojamas. Tik siūloma maitinti kūdikius krūtimi pirmuosius 6 mėnesius. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad dieta, kurioje gausu žuvies taukų, turinčių daug omega 3 riebiųjų rūgščių, bei gausus vaisių ir daržovių vartojimas gali saugoti nuo astmos. Tačiau šiuos radinius dar turi patvirtinti dideli prospektyviniai kontroliuojami tyrimai.

Provokuojantys faktoriai gali paūminti astmą sukeldami uždegimą, bronchų padidėjusį jautrumą ar abu. Individualūs provokuojantys veiksniai gali labai skirtis, jie taip pat gali skirtis tam pačiam individui skirtingais laikotarpiais. Alergenai, oro tarša, virusinės infekcijos, fizinis krūvis ir hiperventiliacija, emocinis stresas yra dažniausi provokuojantys veiksniai. Be to, nepalankios oro sąlygos gali būti susijusios su astmos paūmėjimais, bet ryšys tarp astmos ir klimato sąlygų nėra pilnai ištirtas.

Pagrindiniai aspektai – patofiziologija

• Astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Jai būdingi besikartojantys oro srauto apribojimai, kurie priklausomai nuo priepuolio sunkumo gali sukelti dusulį, švokštimą, sunkumo (veržimo) jausmą krūtinėje ir kosulį.
• Taip pat atsiranda ir struktūriniai pokyčiai, kurie yra ypatingai išreikšti sergantiems sunkia ir ilgai trunkančia astma.
• Daug rizikos faktorių prisideda prie astmos išsivystymo, bet svarbiausi yra genetinį polinkį turinčių asmenų kontaktas su alergenu bei motinų cigarečių rūkymas.
• Genetiniai faktoriai apsprendžia imlumą aplinkos veiksniams ir šių veiksnių sąveika nulemia ligos klinikinę išraišką.