Periartikulinių audinių ligos

Tai įvairios ligos, kai pažeidžiami greta sąnario esantys minkštieji audiniai:

Sinoviją turintys dariniai (bursos, sausgyslių makštys).

Fibroziniai dariniai (sausgyslės, raiščiai, fascijos, aponeurozės).

Šios ligos labai dažnos, ypač vyresnio amžiaus, fizinį darbą dirbantiems žmonėms. Jų priežastys yra vidinės (įgimti arba įgyti neurotrofiniai, neurorefleksiniai sutrikimai) ir išorinės (profesinės, buitinės bei sportinės traumos, nuolatinis pertempimas, šaltis, drėgmė). Periartritai skirstomi į pirminius, išsivystančius dėl nuolatinės, pasikartojančio sausgyslių perkrovos (overusing) ir antrinius, atsirandančius dėl traumos, kitų reumatinių ligų, infekcijos. Manoma, kad dažniausi – pirminiai periartritai. Periartikulinės ligos skirstomos ir pagal lokalizaciją: į riešo, plaštakos, alkūnės, peties, klubo, kelio, čiurnos, pėdos periartritus.

Riešas ir plaštaka

Riešo kanalo sindromas. Riešo kanalas yra priekiniame riešo paviršiuje. Jame yra pirštų fleksorių sausgyslės ir arčiau nykščio – n.medianus. Kanalo dugną sudaro riešo kauliukų paviršius, o jį uždengia ir iškloja skersinis riešo raištis (flexor retinaculum). Riešo kanalo simptomus sukelia n.medianus spaudimas, kai riešo kanalas susiaurėja dėl bet kokio patologinio proceso: riešo artrito, naviko, kraujosruvos, ganglijono, edemos, traumos, osteofito, akromegalijos, miksedemos. Priežastis gali būti ir riešo fizinis pertempimas, pasikartojantys judesiai. Manoma, kad riešo kanalo sindromas atsiranda maždaug vienam iš 10 darbuotojų, nuolat dirbančių kompiuteriu. N.medianus inervuoja nykščio pakylos raumenis, radialinės pusės kirmėlinius raumenis (m.lumbricales), radialinės delno pusės ir I, II, III ir IV piršto radialinės pusės odą. Sindromas pasireiškia inervuojamo ploto tirpimu ir skausmais. Riešo kanalo sindromas – dažniausia plaštakų tirpimo ir parestezijų priežastis. Simptomai įvairaus intensyvumo, pradžioje dauguma pacientų skausmo nejaučia, vyrauja parestezijos ir pirštų tirpimas, ypač naktimis. Palengvėja pakračius rankas. Tirpimas gali sustiprėti vairuojant ar laikant rankoje knygą. Pacientas jaučia patinimą, bet apžiūrint jo nematyti. Vėlyvoje stadijoje gali atsirasti nykščio pakylos raumenų atrofija, hipestezija. Galimi ir deginantys skausmai, ypač naktimis. Kartais simptomai plinta į riešo – dilbio distalinę dalį, būna sumažėjusi plaštakos jėga

Šio sindromo klinikiniai mėginiai:

  • Perkutuojant riešo sritį iš delninės pusės nervus medianus kanalo projekcijoje, atsiranda 1,2,3 pirštų tirpimas(Tinelio mėginys).
  • Simptomai paryškėja, palaikius 1 min. maksimaliai per riešą palenktas plaštakas (Faleno mėginys).
  • Manžetės mėginys (uždėjus manžetę, matuojant kraujospūdį, padidėja tirpimas bei skausmas);
  • Padėties provokacinis mėginys (simptomai paryškėja, palaikius 2 minutes iškeltą aukštyn ranką).

Patikslinti padeda instrumentiniai tyrimai: riešo srities ultragarsinis tyrimas, elektroneuromiografija.

Radialinis stiloiditas (De Quervain tenosinovitas) – tai m.abductor pollicis longus ir m. extensor pollicis brevis sausgyslių makščių uždegimas. Beveik visada liga yra profesinės kilmės, ypač kai darbe dalyvauja nykštys. Vargina skausmas riešo ir (arba) I piršto pamato srityje, plintantis į nykštį, susijęs su judesiais. Objektyviai tiriant, randama patinusi, skausminga stipinkaulio processus styloideus sritis. Skausmas sustiprėja lenkiant nykštį prie delno arba jį atlošiant, laikant ranką ulnarinės deviacijos pozicijoje, nykščiu liečiant mažąjį pirštą. Patikslinama ultragarsiniu tyrimu.

Plaštakų ir pirštų ekstenzorių tenosinovitas gali būti kartu su de Quervain tenosinovijitu. Dažniausiai pažeidžiamos extensor pollicis longus, extensor indicis proprius, extensor digiti minimi, extensor carpi ulnaris sausgyslės. Dažniausiai susijęs su fiziniu pertempimu, gali būti sergant sąnarių uždegimais. Lokalus skausmas ramybėje ir judesių metu, skausmingumas palpuojant, kartais patinimas. Reikia skirti nuo riešo ar metakarpofalanginių sąnarių artrito padeda ultragarsinis tyrimas.

Delno ir pirštų fleksorių tenosinovitas. Dažniausiai pažeidžiamos m.flexor carpi radialis, m.flexor carpi ulnaris, m. flexor digitorum superficialis, m. flexor digitorum profundus sausgyslės. Priežastys: artritai, artrozė, fizinė perkrova, kartais – idiopatinis. Jaučiamas skausmas plaštakos delniniame paviršiuje lenkiant pirštus, gali iradijuoti į proksimalinius interfalanginius sąnarius, metakarpofalanginius sąnarius. Palpuojami sustorėjimai delno audiniuose netoli metakarpofalanginių sąnarių. Gali sukelti strigimą pirštų lenkimo judesio metu. Patikslinama ultragarsiniu tyrimu.

„Spragsintis pirštas“ (delninių fleksorių tenosinovitas) – m. flexor digitorum superficialis ir m. flexor digitorum profundus sausgyslių uždegimas. Dažniausiai pažeidžiami II–III pirštai. Sukelia sunkus fizinis darbas, dažnai pasitaiko sergant uždegiminėmis sąnarių ligomis: reumatoidiniu artritu, psoriaziniu artritu, kartais – artroze. Lankstant pirštą, jaučiamas skausmas delninėje pusėje, ypač ties metakarpofalanginiu arba proksimaliniu interfalanginiu sąnariu. Kartais skausmas iradijuoja į dorsalinę sąnario pusę. Lenkiant pirštą, girdimas spragsėjimas, o kartais jis ir visai neatsitiesia – užstringa. Palpuojant jaučiamas lokalus skausmingumas ir patinimas pirštų delninių sausgyslių srityje, dažnai kiek proksimaliau metakarpofalanginio sąnario iš delno pusės apčiuopiami mazgeliai.

Diupuitreno kontraktūra – tai delno aponeurozės sustorėjimas ir sutrumpėjimas. Vėlyvojoje stadijoje diagnozė aiški, atpažįstama iš būdingo storo, virvę primenančio poodinio audinio sustorėjimo delne, sukeliančio piršto (dažniausiai IV arba V) kontraktūrą. Pradinėje stadijoje pokyčiai primena fleksorių tenosinovijitą. Delninėje fascijoje galima apčiuopti šiek tiek skausmingus fibrozinius mazgelius. Būdinga tai, kad šių mazgelių oda pasidaro nelygi, raukšlėjasi. Oda prisitvirtina prie fascijos, o delno sausgyslės išlieka nepažeistos. Progresavimas labai individualus – vieniems nedideli pokyčiai išlieka daugelį metų, kitiems labai greit susidaro vieno arba kelių pirštų kontraktūros. Pasitaiko dažnai, apie 3–5 proc. suaugusių žmonių, dažniausiai – vyresnio amžiaus vyrams. Patologiją lemia paveldėtas polinkis, traumos, metabolizmo sutrikimai (cukrinis diabetas), alkoholizmas.

Alkūnė

Alkūnės bursitas. Dėl paviršinės lokalizacijos alkūnės bursa lengvai pažeidžiama traumų, sinovijos vaskulizacija yra gera, todėl greitai vystosi uždegiminė reakcija į traumą arba bet kokį patologinį procesą, esantį gretimuose audiniuose. Per odos nubrozdinimus lengvai patenka infekcija. Alkūnės bursitas pasitaiko raštininkams, staliams, kurių alkūnės darbo metu traumuojamos, gali atsirasti sergantiesiems sąnarių ligomis – podagra, reumatoidiniu artritu.

Alkūnės sąnario tiesiamajame paviršiuje atsiranda elastingas, čiuopiant kiek skausmingas darinys. Patinimas gali būti ne tik dėl skysčio susikaupimo, bet ir dėl sinovijos hipertrofijos ir fibrozės. Esant pūliniam bursitui, oda karšta, hiperemiška, čiuopiant labai skauda.

Svarbu išsiaiškinti paciento darbo pobūdį, simptomų trukmę, galimą odos pažeidimą, gretutines ligas: cukrinis diabetas, imunosupresinės būklės didina septinio bursito riziką. Apžiūros metu įvertinamas bursos dydis ir turgoras, odos paraudimas ir hiperemija, mazgeliai, limfadenopatija, alkūnės sąnario uždegimo požymiai. Iš bendrųjų simptomų svarbus karščiavimas. Įtarus infekcinį bursitą, tikslinga bursos turinio aspiracija.

Bursos punktato pokyčių diferencinė diagnostika:

  Neuždegiminis skystis (dėl traumos arba be aiškios priežasties): skaidrus, hemoraginis arba serohemoraginis, galima saiki leukocitozė (< 2000/mm3).   

  Aseptinis uždegiminis (pvz., reumatoidinis, kristalinis artritai): skaidrus, gali būti serohemoraginis, leukocitozė <70 000/ mm3, mikroskopuojant randama šlapimo rūgšties kristalų, pasėlis neigiamas.

  Infekcinis – serohemoraginis, hemoraginis arba pūlinis, labai daug leukocitų (>70 0 00/ mm3), mikroskopuojant kristalų nerandama, tačiau tepinėlyje gali būti bakterijų, pasėlis teigiamas apie 70 proc. atvejų.

Lateralinis alkūnės epikondilitas („tenisininko a1kūnė“) – vienas dažniausių alkūnės pažeidimų. Pasitaiko apie pusei tenisininkų, ypač vyresnio amžiaus, krovikams, statybininkams, staliams, masažistėms, kurių darbas susijęs su tiesimu ir di1bio supinacija. Pažeidžiamos tiesiamųjų riešo ir pirštų raumenų sausgyslės prisitvirtinimo prie žastikaulio vietoje.

Vienas pagrindinių simptomų – skausmas išorinio žastikaulio antkrumplio srityje, pereinantis žemyn dilbio lenkiamuoju paviršiumi iki riešo. Skausminga išorinio epikondilo apčiuopa. Skausmas sustiprėja atliekant riešo dorsifleksijos judesį ištiesta alkūne, rotuojant ranką per alkūnės sąnarį į išorę. Alkūnės sąnario apčiuopa neskausminga, jo judesių apimtis išlieka normali. Reikia atmesti ir į alkūnę įradijuojančius kaklo–peties skausmus.

Tiriant rentgenologiškai, gali būti nedidelė kalcifikacija ir sausgyslių osifikacija išorinio epikondilo srityje, jei simptomai yra jau kelis mėnesius.

Medialinis alkūnės epikondilitas („golfininko alkūnė“) pasitaiko žymiairečiau nei lateralinis epikondilitas – tai plaštakos lenkiamųjų raumenų sausgyslių pažeidimas prisitvirtinimo prie žastikaulio vietoje. Pasitaiko lengvesnį fizinį darbą dirbantiems žmonėms: siuvėjoms, mašininkėms, taip pat golfo žaidėjams. Skausmas lokalizuojasi vidinio epikondilo srityje (iš mažojo piršto pusės), nėra labai intensyvus ir dažniausiai niekur neplinta.

Skausminga vidinio antkrumplio apčiuopa. Rotuojant ranką per alkūnės sąnarį į vidų, skausmas stiprėja, būdingas skausmingumas riešo fleksijos metu, kai alkūnė yra ištiesta. Rentgenologinių pokyčių gali ir nebūti.

Peties sąnarys

Peties mentės periartropatija. Petys yra judriausia ir sudėtingiausia judėjimo aparato dalis. Judesyje dalyvauja ne tik „tikrasis“ anatominis sąnarys, bet ir vadinamasis „antrinis“ peties sąnarys, kurio viršutiniame sluoksnyje yra m.deltoideus ir acromion, sudarantys skliautą virš peties galvutės, o apatiniame – trumpųjų peties rotatorių sausgyslės (m.supraspinatus, m.infraspinatus, m.subscapularis, m.teres major), kurios, prisitvirtinusios žasto galvutės didžiojo gumburo srityje, sudaro rotacinę peties manžetę. Ertmę tarp viršutinio ir apatinio sluoksnių užpildo purus jungiamasis audinys, bursos (subakromialinė, subdeltoidinė).

Jauniems žmonėms ši patologija dažniausiai yra buitinės arba profesinės perkrovos pasekmė, vyresnio amžiaus žmonėms – kartais be aiškios priežasties Jei pacientas skundžiasi skausmu peties sąnario srityje, ypač dešiniojo (dešiniarankis), ir sąnarys nepatinęs, dažniausiai to priežastis yra peties – mentės periartropatija.

Jos formos:

  1. Rotatorių manžetės (peties ankštumo) sindromas. Šiuo atveju kenčia raumenų, sudarančių rotatorių manžetę, sausgyslės, dažniausiai supraspinatus, kuris kelia ranką į viršų, sausgyslė. Būdingi peties skausmai ir diskomfortas keliant ranką, naktį skauda verčiantis ant pažeisto peties. Čiuopiant petį, randamas skausmingas taškas peties galvutės didžiojo gumburo srityje. Būna ribota abdukcija bei rotacija. Patvirtinantys tyrimai: rentgenologija, ultragarsas, BMR. Rentgenogramoje matomi periostito požymiai sausgyslių prisitvirtinimo vietose. Diferencinė diagnostika – su iradijuojančiais kaklo skausmais, kurie jaučiami daugiau virš mentės, plinta ranka žemyn. Skirti reikia nuo peties kapsulito padeda išlikę pasyvūs judesiai, nuo artrito – patinimo nebuvimas, skirtingi palpacijos duomenys.

Rotatorių manžetės ūminis plyšimas – peties srities traumos pasekmė. Užsitęsusio rotatorių manžetės tendinito komplikacija – lėtinis rotatorių manžetės plyšimas. Jis įvyksta be traumos, palengva, būdinga skausminga abdukcija, fleksija, vidinė arba išorinė rotacija, įvairaus laipsnio aktyvių judesių sutrikimas, priklausomai nuo plyšimo dydžio, rankos silpnumas. Naktiniai skausmai labai dažni ir stiprūs. Leidžiant pakeltą ranką žemyn, ji „nukrenta“. Subakrominė krepitacija, m.infraspinatus ir m.supraspinatus atrofija. Tyrimai: ultragarsas, BMR, artrografija

  1. Bursa subdeltoidea, bursa subacromialis bursitai, dažniausiai pasireiškia kartu su rotatorių tendinitu. Ribota abdukcija, čiuopiant jaučiamas skausmas bursų vietose, lėtiniais atvejais jos sustorėja. Patikslinama ultragarsiniu tyrimu, rentgenogramoje, jei procesas senas, galima matyti sukalkėjusios bursos šešėlį.
  2. Dvigalvio raumens ilgosios galvutės tendovaginitas. Dažniausiai būna su kitais rotatorių tendinitais dėl sportinės arba buitinės perkrovos arba dėl peties sąnario nestabilumo. Lėtiniais atvejais vystosi fibroziniai sausgyslės pokyčiai, ji gali išplonėti, netgi nuplyšti.

 Skausmas lokalizuojasi žasto viršutiniame trečdalyje, priekiniame peties paviršiuje, iradijuoja į dvigalvį raumenį, skauda judinant ranką peties ekstenzijos – alkūnės fleksijos metu. Pasyvi peties ekstenzija tai pat gali būti skausminga. Čiuopiant skausmingumas pagal sulcus bicipitalis eigą, keliant ir nuleidžiant ranką, skausmas sustiprėja, jaučiamas braškėjimas. Plyšus sausgyslei, atsiranda žasto viršutinės dalies deformacija: į viršų pasislenka bicepso lateralinio raumens pilvelis, jis geriausiai matomas sulenkus alkūnę. Tyrimai: specialios rentgenografinės projekcijos, ultragarsas, BMR arba artroskopija.

  1. Fibrozinis – adhezinis kapsulitas (įšaldytas petys, adhezyvinis kapsulitas). Pirminis kapsulitas – nežinomos etiologijos, antrinio priežastys: cukrinis diabetas, skydliaukės ligos, hiperlipidemija, plaučių tuberkuliozė ir vėžys, širdies ligos ar kardiochirurgija, peties trauma. Dažnai kartu būna ir Diupiuitreno kontraktūra. Kapsulitas dažniausias vyresnio amžiaus žmonėms, ypač moterims. Per keletą metų gali būti pažeidžiamas ir kitos rankos peties sąnarys.

Ligos eigai būdingos trys fazės:

  1. Skausminė: skausmas nugariniame peties paviršiuje, trapecinio raumens viršuje. Pradžioje judesių metu, vėliau – ramybėje ir naktį. Trunka 3–8 mėn.
  2. Adhezinė: skausmai mažesni, sąstingis ir judesių ribotumas tampa pagrindiniu sutrikimu, trunka 4–6 mėn.
  3. Rezoliucinė: petys labiau sustingęs nei skausmingas. Tęsiasi 1–3 metus, savaime regresuoja, nors judesiai pilnai neatsistato, lieka peties funkcijos sutrikimų, dalis pacientų tampa neįgaliaisiais, nors nėra ryškesnių skausmų. Gali atsirasti rotatorių manžetės ir deltinio raumens atrofija.

Diagnozuojama kliniškai. ENG, CRB yra normalūs, kalcio metabolizmas – normalus. Rentgenogramos neinformatyvios. Patikslinimui atliekamas ultragarsinis tyrimas, artrografija su rentgenokontrastine medžiaga, artroskopija.

Klubas

Klubo periartritas (trochanteritas). Dažniausiai serga vyresnio amžiaus nutukusios moterys. Klubo periartritaspasireiškia skausmu klubo srityje, ryškėjančiu judesių metu arba gulint ant pažeistos pusės. Paprastai skausmas būna nelabai stiprus. Čiuopiant jaučiami skausmingi taškai didžiojo gumburo srityje (bursitis trochanterica), kirkšnyje (bursitis iliopsoas) arba sėdmenų srityje (bursitis ischioglutealis). Judesiai per klubo sąnarį nesutrikę, tik esant hiperalgezinei formai, funkcija gali būti sumažėjusi. Tiriant rentgenologiškai, klubo sąnaryje pokyčių nėra, 0 trochanter major srityje gali būti kalcifikacijos židinukų. Informatyvus ultragarsinis tyrimas.

Kelio sąnarys

Kelių bursitai. Priešgirnelinis (prepateliarinis) bursitas: priekyje girnelės, išsivysto nuo dažnų šios vietos traumų. Anksčiau buvo vadinamas „tarnaičių“ liga, nes susijęs su darbu ant kelių (grindų plovimas, vaškavimas ir kt.). Didesnių skundų pacientai neišsako, tik parodo ant kelio girnelės atsiradusį darinį. Gali būti ir septinis bursitas, tada darinys raudonas, karštas, labai skausmingas.

Pakinklio bursitas (Beikerio cista) – tai anatomiškai 1/4 žmonių pakinklio sinovinis maišelis susijęs su kelio sąnariu, todėl bet kokia sąnario liga su sinovijitu, dažniausiai reumatoidinis artritas arba artrozė gali sukelti pakinklio bursitą. Pradžioje pacientai sako, kad pakinklio srityje atsirado tarsi „kiaušinis“, kuris trukdo sulenkti kelio sąnarį, pritūpti, matomas pakinklio patinimas, cistai didėjant, skausmai stiprėja. Cista matoma apžiūrint stovintį pacientą iš nugaros. Plyšus ar labai padidėjus cistai, sustorėja blauzda, vaizdas primena tromboflebitą. Diferencijuoti padeda gerai surinkta anamnezė (pradžia – nuo pakinklio skausmų) ir ultragarsinis tyrimas.

Bursa anserina yra medialinėje kelio pusėje, kur prisitvirtina m.semitendinosus, m.sartorius ir m.gracilis. Bursitas dažniausias turintiems antsvorį, vyresnio amžiaus pacientams, sergantiesiems kelio sąnario artroze. Skausmas medialinėje kelio sąnario dalyje, plintantis žemyn, stiprėja vaikštant, lipant laiptais. Bursos vieta labai jautri čiuopiant. Diagnozuojama pagal lokalų skausmingumą palpuojant.

Čiurna ir pėda

Kulnikaulio skausmus dažniausiai sukelia insercionitas, uždegimas sausgyslės prisitvirtinimo vietose prie talus (talalgija) arba calcaneus (kalkaneodinija). Dažnai pasitaiko sergant ankilozuojančiu spondiloartritu, reaktyviais artritais. Achilodinija vadinamas skausmas Achilo sausgyslės prisitvirtinimo prie kulnikaulio vietoje, kai dėl buvusių uždegiminių procesų, bursito sausgyslė prisitvirtinimo vietoje kalcifikuojasi, tiriant rentgenologiškai, tai atrodo kaip kulnikaulio kaulinės išaugos  „pentinai“.

Čiurnos tendovaginitai – tai šeši čiurnos kanalai, einantys pėdos dorzaliniu paviršiumi. Du yra medialinėje pusėje už maleolo, trys – priekiniame paviršiuje, vienas – lateralinėje pusėje už maleolo. Esant skausmams čiurnos srityje, galimas kojų pėdų tendovaginitas. Apžiūros metu matomas pailgas elastingas, čiuopiant kiek skausmingas iškilimas pažeistos sausgyslės vietoje. Pėdų tendovaginitus gali sukelti antsvoris, ilgas vaikščiojimas, stovimas darbas.

Tarsalinio kanalo sindromas išsivysto, kai užspaudžiamas n.tibialis posterior tarsaliniame kanale, distaliau nuo medialinio maleolo. Šis sindromas pasireiškia deginimu, pirmųjų pirštų tirpimu, savo priežastimi ir simptomais primena riešo kanalo sindromą.

Periartikulinių ligų diagnozių formulavimo pavyzdžiai:

  • Periarthritis humeroscapularis dextra. Insufficientia functionalis IIo
  • Epicondylitis ulnaris sinistra
  • Styloiditis radialis dextra
  • Ligamentitis digiti IV manus dextri
  • Trochanteritis sinistra
  • Bursitis poplitea dextra
  • Tendinitis anserina bilateralis
  • Fasciitis (aponeurositis) palmaris (plantaris) bilateralis

Periartikulinių audinių ligų gydymas

Didesnę dalį ligų sukelia profesinės, buitinės arba kitos traumos, todėl būtina pašalinti etiologinius veiksnius ir suteikti ramybę pažeistam audiniui, ypač esant sausgyslių bei makščių pažeidimui. Kol praeis aštrūs skausmai, rekomenduojama vengti fizinio krūvio pažeistoms sąnarių – sausgyslių sritims.

Skausmui malšinti vartojami analgetikai arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (jų skiriama lokaliai tepalų, pavilgų forma, ir sistemiškai); fizioterapinės procedūros: ultragarsas arba fonoforezė su hidrokortizonu, šaltis arba šiluma, decimetrinės bangos, magnetoterapija, sinomoduliuotos srovės, transkutaninė elektroneurostimuliacija.

Kineziterapija: pradedami atsargūs, lengvi judesiai, iš pradžių pasyvūs, po to aktyvūs. Ypač svarbią reikšmę gydomoji mankšta turi sergant peties–mentės periartropatija, laiku jos nepradėjus, gali išsivystyti „įšaldyto peties“ sindromas. Jei nuo vaistų ir fizioterapijos poveikio nėra, galima lokaliai suleisti triamcinolono ar metilprednizolono, per pusę praskiedus lidokaino 2 proc. tirpalu. Nerekomenduojama injekuoti daugiau nei 3–4 kartus per vienerius metus į tą pačią sritį. Negalima injekuoti kortikosteroidų, jei įtariamas infekcinės kilmės periartikulinių audinių arba sąnario pažeidimas, jei nustatomas sausgyslių plyšimas. Po periartikulinės injekcijos rekomenduojama kelias savaites riboti fizinį krūvį pažeistam sąnariui, bet imobilizuoti nereikia.

Neretai sergantiesiems periartikulinių minkštųjų audinių ligomis reikia ir ortopedinės pagalbos: tinkamos avalynės, įtvarų ir kt. Jei nepadeda konservatyvus gydymas, kartais reikalingos chirurginės intervencijos – susiuvama sausgyslė, pašalinami sukalkėję židiniai, bursos, esant stenozuojančiam raiščių uždegimui – jie perpjaunami. Operuojamos susidariusios fleksinės kontraktūros. Esant riešo kanalo sindromui, atliekama chirurginė n.medianus dekompresija, perpjaunant skersinį riešo raištį.

Pagal:

REUMATINĖS LIGOS
Asta Baranauskaitė, Vaida Didžiariekienė, Egidijus Eviltis, Gražina Labanauskaitė–Šliumbienė, Nijolė Misiūnienė, Eleonora Norkuvienė, Mykolas Petraitis, Margarita Pileckytė, Jurgita Sabaliauskienė, Daiva Urbonienė, Astra Vitkauskienė