ŽVYNELINĖ

APIBRĖŽIMAS

Žvynelinė
– tai lėtinė recidyvuojanti uždegiminė odos liga.

EPIDEMIOLOGIJA

Žvynelinė
yra dažna odos liga, nuo jos kenčia apie 2-3 proc. žmonių. Vienodai dažnai
serga tiek vyrai, tiek moterys. Liga paprastai pasireiškia suaugusiems 20-40
metų asmenims, tačiau gali susirgti ir kūdikiai ar vyresnio amžiaus žmonės.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Žvynelinėspriežastys
nėra aiškios. Yra žvynelinės tipas, kuriam būdinga sunkesnė eiga ir šeiminis
paveldėjimas. Kitas žinomas žvynelinės tipas yra lengvesnės eigos ir prasideda
vyresniems nei 30 metų asmenims.

Žvynelinę
gali provokuoti daugelis faktorių:

1.     
Ūminės
ir lėtinės infekcijos;

2.     
Medžiagų
apykaitos sutrikimai, tokie kaip cukrinis diabetas ir nutukimas;

3.     
Alkoholio
vartojimas, rūkymas;

4.     
Nervinė
įtampa, stresas;

5.     
Traumos,
karštis, šaltis, nudegimai, cheminės medžiagos;

6.     
Medikamentai;

7.     
Kitos
odos ligos.

Faktoriai
išprovokuoja pagreitėjusį epidermio ląstelių atsinaujinimą, tačiau ląstelės yra
nepilnavertės ir todėl pažeidimų paviršiuje atsiranda storas žvynų sluoksnis. Įvairūs
infekciniai agentai sukelia imuninį odos uždegimą, o uždegimas skatina
suaktyvėjusią kapiliarų gamybą. Šie veiksniai ir sukelia būdingą ligos kliniką.

KLINIKA

Pirminis odos
bėrimo elementas yra papulė (ribotas odos iškilimas), padengtas žvynais. Žvynas
yra specifinės išvaizdos ir lengvai nukrapštomas. Po žvynu būna rožinės spalvos
plona blizganti plėvelė, kurią pradrėskus pasirodosmulkūs kraujo lašeliai.
Dažniausiai išberia alkūnių, kelių, kryžkaulio srityse bei plaukuotoje galvos
dalyje. Trečdaliui ligonių būna pažeisti nagai, o 7-10 proc. ligonių
pažeidžiami ir sąnariai. Nagų pažeidimui būdingas vadinamasis antpirščio
fenomenas – nagas normalios išvaizdos, tik jo paviršiuje yra smulkių duobelių.
Taip pat nago pažeidimui būdingas ir aliejaus dėmės fenomenas, kai laisvame
nago krašte atsiranda gelsvos spalvos dėmės. Nagas gali sustorėti, patamsėti, distalinis
kraštas pakyla nuo nago guolio, nago plokštelė aptrupa.

DIAGNOSTIKA

Liga paprastai
diagnozuojama remiantis ligos istorija, klinikiniais požymiais, rečiau
atliekami laboratoriniai tyrimai, kurie suteikia papildomos informacijos. Jei
yra sąnarių pažeidimas, atliekmas radiologinis tyrimas. Odos biopsija
patikslina diagnozę.

GYDYMAS

Žvynelinės
gydymas kiekvienam ligoniui yra indvidualus – jį nulemia ligos stadija, ligonio
amžius, ligos klinikinė forma ir kiti veiksniai. Liga gydoma ambulatoriškai,
ligonis stacionarizuojamas tik tuomet, kai išbėrimas apima daugiau kaip 25
proc. odos ploto; kai neveiksmingas ambulatorinis gydymas; kai atsiranda gydymo
komplikacijų; kai yra gretutinės sunkios ligos, sunkus sąnarių pažeidimas,
sunkio žvynelinės formos. Vietiniam odos gydymui skiriami odos priežiūrai
svarbūs emoliantai, priešuždegiminį poveikį turintys kortikosteroidai, ligą
veikia ditranolis, kalcipotriolis, retinoidai. Pagalbiniam gydymui priklauso
vietiškai vartojama salicilo rūgštis, šlapalas, degutiniai preparatai. Vietoje
kortikosteroidų gali būti skiriami vietiniai kalcineurino inhibitoriai.

Sisteminis
gydymas (tuomet vaistai yra geriami) pradedamas, kai vietinis gydymas
nesėkmingas. Vartojami preparatai: metotreksatas, azatioprinas, retinoidai, ciklosporinas
A, fumaratai, hidroksiurea, kortokosteroidai, naujos kartos siteminiai
kalcineurino inhibitoriai.

Svarbi gydymo
dalis yra fototerapija – gydymui taikomi ultravioletiniai spinduliai. Kartu su
fototerapija skiriamos ir fotosensibilizuojančios medžiagos, kurios sustiprina
spindulių poveikį.

Žvynelinės
gydymui taip pat taikoma ir balneoterapija – gydymas mineraliniu vandeniu..

PROFILAKTIKA

Norint
išvengti ligos ar jos pasikartojimo, svarbu vengti ligą provokuojančių
veiksnių.