STABLIGĖ

APIBRĖŽIMAS

Stabligė –
tai ūminė infekcinė liga, kurią sukelia stabligės sukėlėjo (Clostridium tetani) specifinis toksinas,
pažeidžiantis smegenis ir sukeliantis raumenų traukulius.

EPIDEMIOLOGIJA

Tai
visame pasaulyje paplitusi liga, tačiau sergamumas stablige priklauso nuo
šalies ekonominio lygio ir klimato sąlygų, nes šiltas ir drėgnas klimatas
sudaro palankias sąlygas stabligės sukėlėjui išlikti, taip pat sergamumą didina
blogas medicininio aptarnavimo lygis, netinkamai organizuota imunizacija bei
planinė vakcinacija. Lietuvoje kasmet registruojama 1-3 stabligės atvejai.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Ligos sukėlėjas
(Clostridium tetani) iš gyvulių
organizmo su mėšlu patenka į dirvožemį. Į žmogaus organizmą patenka per žaizdą,
užterštą dirvožemiu. Dažnai stablige serga dirbantys žemės ūkio darbus.
Stablige dažniau sergama pavasarį- vasarą ir rudens pradžioje, kuomet
intensyviausiai kontaktuojama su dirvožemiu.Naujagimių stabligė Lietuvoje buvo
paplitusi seniau, kai moterys gimdydavo namuose ir per rankas ar gimdymo metu
virkštelei sutvarkyti naudotas priemones mikroskopiniai dirvožemio kiekiai
kartu su stabligės sporomis patekdavo į naujagimio bambą. Jau daug metų
naujagimiai stablige Lietuvoje nebeužkrečiami, nes beveik visos jaunos moterys
yra paskiepytos stabligės vakcina, o gimdoma medicinos įstaigose.Žmogus nuo
žmogaus neužsikrečia.Rizika susirgti stablige daugiau prikauso nuo žaizdos
užteršimo žemėmis, o ne nuo žaizdos dydžio. Patekęs į žaizdąClostridium tetani gamina toksiną, kuris
su krauju išnešiojamas po visą organizmą. Toksinas pažeidžia nervų sistemą,
tuomet nervų sistema siunčia impulsus į raumenis ir tokiu būdu sukelia raumenų
traukulius.

KLINIKA

Liga prasideda
praėjus 2-21 dienai nuo užsikrėtimo. Kuo greičiau prasideda liga, tuo sunkesnė
būna jos eiga. Pirmasis stabligės požymis yra žandikaulio raumenų spazmas-
ligonis nebegali išsižioti. Vėliau atsiranda kiti klasikiniai ligos
simptomai:specifinė veido išraiška, vadinama graudulio išraiška-kakta suraukta,
akys primerktos, antakiai pakelti, lūpos sučiauptos, o dantys sukąsti; sutrinka
ryjimas. Raumenų sąstingis leidžiasi žemyn- apima nugarą, liemenį, kojas.
Prisilietimas, ryškesnė šviesa, stipresnis garsas gali išprovokuoti traukulius,
kuomet ligonis išsilenkia lanku, nustoja kvėpuoti, o jo veidas pamėlynuoja.
Traukuliai gali kartotis kas 5-10 minučių. Pacientui jie labai skausmingi ir jų
metu gali plyšti raumenys, sulūžti kaulai, žmogus gali mirti, sustojus širdies
veiklai ir kvėpavimui. Sergantis stablige labai prakaituoja, karščiuoja.

DIAGNOSTIKA

Stabligė
diagnozuojama remiantis specifiniais ligos simptomais. Buvusi trauma,
operacija, gimdymas, nušalimas, nudegimas taip pat, esant simptomams, leidžia
įtarti stabligę. Laboratoriniai tyrimai parastai neatliekami.

GYDYMAS

Sergantis
stablige žmogus paprastai gydomas intensyvios terapijos skyriuje, kur jam yra
sukuriama rami aplinka. Išvaloma žaizda, pro kurią pateko sukėlėjas. Skiriami
antibiotikai (penicilinas, eritromicinas). Taip pat – antitetaninis serumas
(specialus serumas nuo stabligės). Kartu gydomi ir simptomai – traukuliai,
raumenų spazmai, skausmas. Būtina atstatyti šarmų – rūgščių, elektrolitų,
skysčių pusiausvyrą.

PROFILAKTIKA

Išnaikinti
stabligės neįmanoma, todėl siekiama jos išvengti. Pagrindinė priemonė yra
vakcinacija, kuri taikoma tiek pagal planą, tiek įvykus traumai. Pirminė
vakcinacija atliekama 2, 4, 6, 18 mėnesių kūdikiui. Vėliau skiepijama kuomet
vaikui sueina 6-7 metai, taip pat 16-16 metų. Toliau vakcinacija turi būti
atliekama kas 10 metų. Net ir persirgus stablige yra rekomenduojam ir toliau
skiepytis, nes apsauginis imunitetas dėl per mažo toksinų kiekio nėra įgyjamas.
Pažeidus odą, gleivines, stipriai nušalus arba nudegus, esant įvairioms
žaizdoms, gimdant ne medicinos įstaigose, traumų bei nelaimingų atsitikimų
atvejais rekomenduojama asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti skubiąją
imunoprofilaktiką.