PARKINSONO LIGA

APIBRĖŽIMAS

Parkinsono
liga yra neurodegenaracinė liga, pavadinta gydytojo Jameso Parkinsono garbei,
nes jis pirmasis 1817 metais aprašė pacientų, sergančių „drebančiuoju
paralyžiumi“ simptomus.

EPIDEMIOLOGIJA

Parkinsono
liga yra santykinai dažna, serga apie 1,4 proc. asmenų, vyresnių nei 55 metų.
Vyrai ir moterys serga vienodai dažnai. Apie 80 proc. ligonių serga idiopatine
Parkinsono liga, o 13 proc. ligoniu serga antriniu parkinsonizmu, kurį sukelia
toksinės medžiagos, traumos, augliai, insultai, kai kurie vaistai. 7 proc.
ligoniams parkinsonizmas yra kitų neurodegeneracinių ligų sindromas. Apie 5
proc. ligonių suserga iki 40 metų amžiaus- 
tai juvenilinis parkinsonizmas.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Ligos
atsiradimo priežastys nėra aiškios, tačiau mokslininkai atskleidžia
paveldėjimo, imuninių pokyčių, toksinų (mangano, gyvsidabrio, CO), pesticidų,
galvos smegenų traumų, rūkymo įtaką ligai atsirasti.

Ligos
pagrindą sudaro dopaminerginės sistemos pakitimai. Dėl galvos smegenyse esančios
struktūros – juodosios medžiagos- degeneracinių pokyčių vystosi
neuromediatoriaus dopamino trūkumas. Sumažėjus dopamino kiekiui, santykinai
padidėja acetilcholino kiekis. Tai pat svarbų vaidmenį vaidina ir glutamato bei
kitų neuromediatorių metabolizmo sutrikimai.

KLINIKA

Parkinsono liga
sergantiems ligoniams pasireiškia trijų būdingų simptomų derinys: tremoras,
bradikinezija ir rigidiškumas. Tremoras (drebėjimas) paprastai pasireiškia
rankose ramybės metu, išnyksta miegant. Bradikinezija pasireiškia judesių
funkcijos sutrikimu – specifine smulkių žingsnelių eisena, veido mimikos
išnykimu, smulkia rašysena, lygsvaros sutrikimais. Rigidiškumas – galūnių
sustingimas, kuris stiprėja lankstant galūnę, pastebimas vadinamasis „dantračio
fenomenas“ (lenkiant galūnę ji pradeda trūkčioti lyg dantratis). Ligoniams
sutrinka ir vegetacinės funkcijos – atsiranda seilėtekis, sutrinka
šlapinimasis, lytinė funkcija, užkietėja viduriai.

DIAGNOSTIKA

Parkinsono ligos
diagnostikai specifinių testų nėra. Ankstyvoje stadijoje diagnozuoti ligą gali
būti sunku. Šeimos ar kitas gydytojas, įtaręs Parkinsono ligą, turi nukreipti
ligonį neurologo konsultacijai, nes, be kita ko, svarbu nustatyti ir galimas
kitas, specifinio gydymo reikalaujančias ar net potencialiai gyvybei grėsmingas
pasireiškusių simptomų priežastis, pvz., galvos smegenų naviką.

Diagnostika
remiasi pagrindiniais klinikiniais simptomais – tai drebėjimas, judesių
sulėtėjimas ir pasunkėjimas, sukaustymas, o pačiai Parkinsono ligai itin
būdinga asimetrinė simptomų pradžia ir geras atsakas į specifinius (levodopos)
preparatus.

GYDYMAS

Liga pradedama
gydyti medikamentais tik tuomet, kai simptomai trukdo asmens kasdieninę ar
darbinę veiklą. Efektyviausi yra levodopos preparatai. Paprastai skiriami
sudėtiniai levodopos preparatai (levodopa ir karbidopa ar benserazidas). Tačiau
vaistų ilgalaikis vartojimas sukelia komplikacijas, šalutinius reiškinius,
gydymo efektyvumas laikui bėgant mažėja. Todėl jauniems asmenims (iki 65 metų)
gydymas pradedamas sintetiniais dopamino agonistais (bromokriptinu,
pramipeksoliu, amantidinu).

Kartu
su levodopa skiriami ir neuroprotekcinį poveikį turintys MAO-B inhibitoriai,
COMT inhibitoriai.

Gydant
Parkinsono ligą svarbūs ir fiziniai pratimai, masažas, logopedinė terapija.

PROFILAKTIKA

Efektyvių
profilaktikos priemonių nėra.

Ligoniams
patariama:

1.
Kasdien mankštintis. Kasdienė mankšta didina ištvermingumą ir gerina savijautą.
Jei kūnas nuolat dreba ir tai vargina, atsipalaiduokite, giliai įkvėpkite ir
iškvėpkite. Vaikščiodami stipriau kilnokite kojas ir mosuokite rankomis,
stovėdami galvą laikykite iškeltą. Norėdami apsisukti eikite ratu. Jeigu kojos
sustingo, prispauskite kulnus prie grindų, stovėkite ir žiūrėkite tiesiai,
neatsiloškite, tada pasirinkite taikinį ir eikite tiesiai į jį.

2.
Jei sunku rašyti, rinkitės didelį rašiklį. Kartkartėmis pamankštinkite ranką.

3.
Jei dažnai griūvate, pašalinkite iš kelio kilimėlius ir kitas kliūtis kojoms.
Prieš atsikeldami iš lovos arba nuo kėdės, stabtelėkite minutę sėdėdami. Jei
pajutote, kad svaigsta galva, sustokite arba atsisėskite.

4.
Dėvėkite drabužius, kuriuos patogu apsirengti.

5.
Stiprinkite veido judesius kalbėdami, balsu skaitydami.

6.
Valgykite pasidėję indus ant neslystančio patiesalo, naudokite maisto
smulkintuvą, kad nereikėtų pjaustyti peiliu. Valgykite mažais kąsniais, gerai
sukramtykite, atsargiai rykite. Dažnai užsigerkite. Valgykite laiku, tuo pačiu
metu. Nurykite seiles prieš įsidėdami maisto į burną.