Nutukimas

Nutukimas

APIBRĖŽIMAS

Nutukimas
– organizmo būsena, arba liga, kai žmogaus ar gyvūno kūne yra pernelyg
didelis riebalinio audinio kiekis, imantis trukdyti normaliam organizmo
funkcionavimui. Didelis nutukimas gali sukelti ar sukelia pavojų
sveikatai ar gyvybei. Tik 1-2 proc. žmonių nutunka dėl sutrikusios
medžiagų apykaitos. Greitai nutunkama valgant daug riebaus bei saldaus
maisto. Antsvorį dažniausiai turi tie, kurie mažai juda.

EPIDEMIOLOGIJA

Paaiškėjo,
kad miego trūkumas – vienas iš veiksnių, skatinančių vaikų tukimą ir
trukdančių suliesėti suaugusiems. Japonijos mokslininkai nustatė, kad
keliomis valandomis sutrumpėjus nakties miegui, vaiko rizika nutukti
padidėja keletą kartų. Palyginus vaikus, miegančius daugiau nei 10
valandų su miegančiais 9-10 valandų, pastebėta, kad pastarųjų rizika
nutukti didesnė 1,49 karto, o miegantiems vos 8-9 valandas, ši rizika
didesnė net 1,89 karto. Tie, kurie miegojo mažiau nei 8 valandas, 2,87
kartus dažniau buvo nutukę.

Maždaug kas trečias 2-15 metų vaikas
pasaulyje vaikas turi antsvorio. Antsvorio turi 14 proc. berniukų ir 17
proc. mergaičių, nutukę yra 18 proc. mergaičių ir 19 proc. berniukų.
Dažniausiai bent vienas iš nutukusių vaikų tėvų turi problemų dėl
antsvorio.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Nustatyti,
ar yra antsvorio, galima apskaičiavus kūno masės indeksą (KMI). Šis
indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = kūno masė (kg) / ūgis
(m2). Kūno svoris yra idealus, jei KMI yra ne mažesnis nei 18,5 ir ne
didesnis nei 25. Jei KMI didesnis nei 25, yra antsvorio, jei viršija 30
–  nutukimas.

Nutukę žmonės mažiau pasitiki savimi, dažniau kenčia
nuo depresijos, jiems gali būti sunku bendrauti su nepažįstamais
žmonėmis. Nutukusiems žmonėms gali tapti sunku kvėpuoti, vaikščioti,
bėgioti, gali formuotis tulžies pūslės akmenys. Juos dažnai vargina
gausus prakaitavimas, kojų ir nugaros skausmai, odos problemos (pvz.:
aknė). Nutukimas gali lemti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje ir
didesnį nei normalus kraujo spaudimą, susijusį su didesne infarktų bei
insultų rizika. Nutukę žmonės dažniau serga antrojo tipo diabetu, kai
kurių tipų vėžinėmis (inkstų, gaubtinės žarnos, krūties vėžiu) ir
kitomis ligomis. Su nutukimu susijusios ligos yra dažna jaunesnių nei 75
metų amžiaus žmonių mirties priežastis.

Pagrindiniai veiksniai,
kurie yra atsakingi už antsvorį, yra genetinis paveldėjimas, aplinkos
veiksniai, socialiniai veiksniai, ligos ir vaistai. Nutukimui įtakos
turi ir lėtesnė medžiagų apykaita (nuo 25 metų kas dešimt metų medžiagų
apykaita sulėtėja 7-9 proc.), mažas fizinis aktyvumas, neracionali
mityba (vartojama per daug riebalų, lengvai įsisavinamų angliavandenių –
saldumynų, cukraus, persivalgoma, ypač vakarais), psichiniai faktoriai.
Nutukimas gali atsirasti ir sergant kai kuriomis ligomis: hipotireoze,
insulinoma, Kušingo sindromu, kai dėl traumų, auglių, infekcijų
pažeidžiamos tam tikros galvos smegenų sritys, sutrikus kiaušidžių
funkcijai ir kt.

Dažniausiai riebalai kaupiasi liemens (,,obuolio”
tipo nutukimas), klubų ir šlaunų srityse (,,kriaušės” tipo nutukimas).
Sergant antinksčių liga, riebalai kaupiasi daugiau viršutinėje kūno
dalyje: veido (vadinamasis ,,mėnulio” veidas), sprando, krūtinės ir
liemens srityje.

KLINIKA

Nutukimą galima įtarti jei yra keli ar visi iš šių požymių:

  • Greitas nuovargis
  • Per didelis kūno svoris
  • KMI > 25
  • Dusulys fizinio krūvio metu
  • Padidėjęs prakaitavimas
  • Sąnarių skausmas.

DIAGNOSTIKA

Ar
yra nutukimas arba antsvoris nustatoma pagal KMI. Kadangi nutukimo
atsiradimą gali sąlygoti ne tik mityba ir paveldėjimas, bet ir kai
kurios kitos ligos (endokrininės, galvos smegenų). Taip pat tiriamas
cukraus kiekis kraujyje, cholesterolis, atliekami kiti tyrimai nutukimo
sąlygotų ligų išaiškinimui.

GYDYMAS

Kūno masei normalizuoti taikomas kompleksinis gydymas:

  • Dieta: riboti kalorijų skaičių per dieną, mažiau vartoti didelės
    energetinės vertės produktų, valgyti daugiau daržovių, vaisių, rupaus
    malimo grūdinių produktų, maitintis dažniau, bet po nedaug, vengti
    valgyti bei gerti žiūrint televizorių, skaitant.
  • Fizinis aktyvumas.
  • Medikamentai: mažinantys apetitą, aktyvinantys medžiagų apykaitą, mažinantys riebalų pasisavinimą žarnyne.
  • Chirurginis gydymas neleidžia suvalgyti didesnio kiekio maisto:
    skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacijos, skrandžio ir
    tuščiosios žarnos apylankos.

PROFILAKTIKA

Norint
nenutukti, svarbu nuo mažens ugdyti sveiko maitinimosi ir gyvensenos
principus: nepersivalgyti, valgyti reguliariai, rinktis kuo įvairesnį
maistą, didinti fizinį aktyvumą, gydyti vidaus sekrecijos liaukų ligas.