Narkolepsija

APIBRĖŽIMAS

Narkolepsija
yra lėtinis miego sutrikimas, kuris pasireiškia dideliu mieguistumu
dienos metu ir staigiais miego priepuoliais. Šie miego priepuoliai gali
tęstis pusės minutės iki pusės valandos. Žmonėms turintiems narkolepsiją
dažnai sunku išbūti nubudus ilgesnį laiką nepriklausomai nuo laiko
praleisto miegant. Tai gali sukelti didelių nepatogumų kasdieniame
gyvenime, kadangi, ko gero, nei vienas nenori staiga užmigti troleibuse
ar svarbiame pasitarime. Prasideda be aiškios priežasties arba po
encefalito, galvos smegenų traumos, augant augliui.

EPIDEMIOLOGIJA

Narkolepsijai
atsirasti turi įtakos paveldimumas. Miego priepuoliai prasideda
įvairiomis aplinkybėmis (net darbe, einant, važiuojant) ir trunka nuo 1
iki 10 min. Ligoniui kartais dar pasitaiko katalepsijos priepuolių,
sutrinka miegas. Narkolepsijos paplitimas randamas 0,03% visų gyventojų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kai
kurie žmonės, nežiūrint kiek laiko jie miega, pastoviai patiria
nenugalimą miego trūkumą. Žmonės sergantys narkolepsija gali užmigti
dirbant, kalbant, vairuojant mašiną. Šie „miego priepuoliai“ gali tęstis
nuo 30 sekundžių iki 30 minučių ir daugiau. Jie taip pat gali patirti
katapleksijos (raumenų tonuso praradimo) periodus. Narkolepsija yra
chroniška liga, kuri paveikia smegenų sritį, kur reguliuojami miegas ir
budrumas. Narkolepsija gali būti suvokiama, kaip brovimasis tarp
sapnavimo (REM) būsenos ir prabudimo būsenos.

Narkolepsija yra
miego reguliavimą apribojantis sutrikimas, kuris įtakoja miego ir
budrumo kontrolę. Pagrindiniai simptomai pasireiškia tarp 15 ir 30 metų.
Keturi klasikiniai sutrikimo simptomai: padidintas mieguistumas dieną;
katapleksija (staigūs, trumpi raumenų silpnumo epizodai ar paralyžius,
atsirandantys dėl stiprių emocijų tokių kaip juokas, pyktis,
nustebimas); miego paralyžius (paralyžius prieš užmiegant ar prieš
prabundant); ir haliucinacijos (ryškūs į sapnus panašūs vaizdai, kurie
pasireiškia miego pradžioje). Taip pat gali pasireikšti sutrikęs nakties
miegas, įskaitant blaškymąsi ir vartymąsi lovoje, kojų trukčiojimas,
nakties košmarai ir dažni prabudimai.

Genetinis polinkis bei
dauginiai aplinkos veiksniai yra labai svarbūs ligai prasidėti. Vienas
iš jų yra psichologinė įtampa, pakeičianti mie­go-budrumo ritmą, kita –
smegenų infekcijos, maistinės intoksikacijos. Šei­mos ligos paveldimumo
modelis dar vis lieka neaiškus, jo tyrimai tęsiami.

KLINIKA

Pirmieji
simptomai sveikam žmogui paprastai pasireiškia paauglystėje ar
jaunystėje ir išlieka visam gyvenimui. Sergant narkolepsija, žmogų bet
kuriuo metu ar bet kokioje situacijoje ištinka staigus, neįveikiamas
miego priepuolis. Kovoti su miegu jis išgali labai trumpai, tačiau
užmigusį jį nesunku pažadinti. Tokių priepuolių dažnis per dieną gali
labai varijuoti, o trunka jie apie valandą ar kiek trumpiau. Priepuoliai
dažniausiai ištinka užsiimant monotonine veikla. Kai kuriems žmonėms,
sergantiems narkolepsija, pasireiškia net trumpalaikis paralyžius, kurio
metu neprarandama sąmonė.  10% ligonių kenčia nuo haliucinacijų miego
metu.   

Simptomai:

• padidintas mieguistumas;
• laikinas raumenų kontrolės sumažėjimas ar praradimas, ypač susijaudinus;
• ryškūs sapnų vaizdai snūduriuojant ar prabundant;
• prabudus negalėjimas pajudėti ar kalbėti, trumpą laiko tarpą.

DIAGNOSTIKA

Diagnozuojama iš anamnezės.

GYDYMAS

Gydant
ligą, reikia stebėti daug jos simptomų – mieguistumo priepuo­lius,
katapleksiją, haliucinacijas, miego paralyžių ir blogą nakties miegą.
Gydoma vaistų deriniais, būtina gydytojo konsultacija.

PROFILAKTIKA

Vengti rizikos veiksnių.