Mastitas









MASTITAS

APIBRĖŽIMAS

Mastitas – tai pieno liaukos uždegimas laikotarpiu po
gimdymo.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Krūties infekciniu uždegimu dažniausiai serga 18-50 metų
amžiaus moterys, tačiau pastauoju metu sergamumas mastitu mažėja. Paprastai
susergama po pirmo gimdymo (du kartus dažniau, nei po pakartotinų gimdymų), nes
pirmakartės nelabai žino, kaip prižiūrėti krūtis, maitinant kūdikį.

 

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR
EIGA

Šios kilmės krūties uždegimas dažniausiai pasitaiko
pirmosiomis 6 maitinimo krūtimi (žindymo) savaitėmis, patekus iš išorės į pieno
liauką stafilokokams, rečiau streptokokams ar E.coli. Jo predisponuojantys
veiksniai yra spenelių įtrūkimai ir laktostazė (pieno susitvenkimas).
Maitinančioms moterims ligos sukėlėjai pakliūna per įtrūkusius spenelius iš
naujagimio nosiaryklės. Gali užsikrėsti per nešvarius baltinius, rankas.
Maitinimo metu pieno srovė tarsi nuolat plauna pieno latakėlius. Užsiblokavus
latakui, toje krūties vietoje užsistovi pienas, ten dauginasi mikroorganizmai
ir tik tuomet, kai organizmas nebesusitvarko su jų kiekiu, pradeda ryškėti
lokalios infekcijos požymiai, atsiranda sukietėjimas, jis gali būti
skausmingas.

 

KLINIKA

Pagal sunkumą skiriamos kelios ligos stadijos, kurios,
negydant, pereina viena į kitą:
Serozinis:
– pakyla aukšta temperatūra (39-40°C);
– pablogėja savijauta (skauda galvą, silpna);
– krūtis padidėja, parausta, joje jaučiamas sunkumas, varsto diegliai;
Pūlinis (išsivysto, kai supūliuoja infiltratas):
– temperatūra „šokinėja“ – vakarais pakyla, rytais nukrenta;
– temperatūrą lydi šaltkrėtis;
– pablogėja apetitas, miegas;
– krūtis įgauna melsvą atspalvį, išryškėja poodžio venos;
– gali padidėti ir tapti skausmingi pažasties limfmazgiai;

– pagal lokalizaciją pūlinys gali būti paviršiuje po krūties
oda, pačioje pieno liaukoje ar už jos.
Krūtyje gali būti keli supūliavę sukietėjimai, kurie
susilieja tarpusavyje į vieną didesnę ertmę, – tai flegmoninis mastitas.

Sutrikus krūties kraujotakai, užsitrombavus jos
kraujagyslėms prasideda gangreninis mastitas, krūtis ima pūti. Tai pati
sunkiausia mastito forma.

 

DIAGNOSTIKA

Gydytojas diagnozuoja mastitą:

-vertindamas ligonės skundus, ligos simptomus;

-nustatydamas organizmo bendros intoksikacijos požymius;

-apžiūrint matoma paraudusi krūties oda, padidėjusi krūtis;

– čiuopiant jaučiama, kad pažeista krūtis kieta,
infiltruota, o pažasties limfmazgiai padidėję ir skausmingi;

-atliekant ultragarsinį tyrimą.

 

GYDYMAS

Gydymo priemonės priklauso nuo mastito formos. Jei
diagnozuotas serozinis mastitas:

1. Naujagimis ir toliau žindomas, o
likęs pienas po maitinimo nutraukiamas rankomis arba pientraukiu. Tai daroma
taip: sukietėjimai švelniai pamasažuojami sukamaisiais judesiais, po to pienas
varomas spaudant pirštų galiukais nuo krūties periferijos link spenelio išilgai
pieno latakėlių ir, dviem pirštais – nykščiu ir smiliumi – suspaudus pigmentinį
laukelį, pro spenelį išbėga nedidelė pieno čiurkšlytė. Judesiai vėl kartojami
nuo pradžių. Pieno nutraukimas yra lėtas, atkaklus, ir sunkus darbas,
reikalaujantis daug kantrybės; jis negali būti atliekamas grubiai ir greitai.
Reikia atsiminti, kad anatomiškai pieno latakėliai krūtyje išsidėstę radialiai
aplink spenelį („lyg saulytė”), todėl jokiu būdu negalima krūties masažuoti ar
trinti skersai jų eigai.

2. Dėvima liemenėlė, kuri tinkamai pakelia krūtį.

3. Dedamas ledas ant paraudusios vietos (ledas turi būti
suvyniotas į rankšluostį).

4. Laktacijai slopinti skiriami medikamentai- parlodelis,
bromkriptinas;

5. Pieno sekrecijai skatinti skiriamas oksitocinas.

 6. Prisidėjus
bakteriniam uždegimui skiriami antibiotikai (pusiau sintetiniai penicilinai,
aminoglikozidai, cefalosporinai). Nuo 7 iki 10 dienų vartojami du antibiotikai.

7. Organizmo atsparumas
stiprinamas vitaminais.

Chirurginis gydymas taikomas
kuomet krūtyje susiformuoja pulinys. Pūlinys atveriamas, apmirę audiniai
šalinami.

 

PROFILAKTIKA

Mastito profilaktika labai paprasta – taisyklingas ir dažnas
kūdikio žindymas. Naujagimis pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis maitinamas tiek
kartų, kiek jis nori (net ir naktį), ne rečiau kaip kas 3 val., kiekvienąkart
iš kitos krūties. Prieš kiekvieną maitinimą krūtį būtina apiplauti šiltu
vandeniu su muilu (geriausia – bekvapiu vaikišku), nusausinti švariu, karštu
lygintuvu išlygintu rankšluostėliu ir tik tuomet maitinti. Po maitinimo krūtis
vėl apiplaunama, nusausinama, spenelis suvilgomas pieno lašu (pats pienas turi
mikrobus naikinančių savybių). Suskilę speneliai didina pavojų patekti
patogeniniams mikroorganizmams ir sukelti krūties uždegimą. Jei speneliai
sutrūkę, jie ir laukeliai aplink juos po kiekvieno maitinimo patepami
specialiais tepalais, skatinančiais žaizdelių gijimą.  Reikia vengti
situacijų, kuomet gali būti užblokuoti pieno latakai. Pieno latakas gali
užsiblokuoti nuo paprasčiausio spaudimo – kai krūtį spaudžia automobilio saugos
diržai, kūdikio vaiknešėlio diržai. Žindymo laikotarpiu, ypač šaltuoju metu
laiku, būtina pasirūpinti, kad krūtys būtų apsaugotos nuo šalčio. Motina turi
jausti komfortą – krūtims neturi būti nei per šilta, nei per šalta.