Legioneliozė

APRAŠYMAS

Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga,
pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais
sindromais. Šiai ligai būdingos dvi klinikiškai ir epidemiologiškai susijusios
ligos formos: Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija,
kosulys, pneumonija ir Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be
pneumonijos.

EPIDEMIOLOGIJA

Legioneliozė paplitusi visose pasaulio šalyse,
ypač išsivysčiusiose, kur daug terminio vandens generavimo, aušinimo,
recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologinių įrengimų. Europos
legioneliozės priežiūros tinklo duomenimis (EWGLINET), kasmet užregistruojama
3500-4500 ligos atvejų. Europos Sąjungos šalyse 2002-2004 metais vidutinis
sergamumo rodiklis sudaro 1,1 atvejo 100 000 gyventojų. Lietuvoje
užregistruojama tik pavieniai šios ligos atvejai. Užkrečiamųjų ligų
profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, 7,4 proc. suaugusių gyventojų
turi antikūnus šiai infekcijai. Tai rodo, kad didelė dalis gyventojų susiduria
su šia infekcija.

Mirtingumas yra apie 15-60%. Suserga apie 5% užsikrėtusių.

LIGOS PRIEŽASTIS IR EIGA

Legioneliozę sukelia Legionella genties
bakterijos, kurios paplitusios vandens telkiniuose, dumble, dirvoje,
gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos
sistemose. Užsikrečiama jų įkvėpus su vandens dalelėmis arba žemės dulkėmis.
Užsikrečiama oro lašeliniu būdu (kvėpuojant oru, kuriame yra bakterijomis
užkrėsto aerozolio). Galimas ir tiesioginis sukėlėjo patekimas į kvėpavimo
takus (kvėpavimo takų gydymo metu). Iki šiol atlikti tyrimai parodė, kad žmogus
nuo žmogaus užsikrėsti negali.

Dažniausiai legionelių randama oro
kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose,
įvairioje medicininėje aparatūroje, naudojamai kvėpavimo takų gydymui.

Pontiako karštligė savaime praeinantis susirgimas,
kuriam būdingas karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai, sausas kosulys.
Inkubacinis periodas: nuo kelių valandų iki dviejų parų. Ligoniai pasveiksta
negydomi per 25 dienas. Pneumonijos požymių nebūna.

Legioneliozė gali sukelti gyvybei pavojingų
komplikacijų – kvėpavimo nepakankamumą, sepsį, sepsinį šoką, ūmų inkstų
nepakankamumą.

KLINIKA

Legionelių ligos (legionelinės pneumonijos)
inkubacinis periodas yra 2-10 dienų. Pakyla aukšta temperatūra (40°C),
viduriavimas, vėmimas, sąmonės sutrikimai, pasireiškia plauèių uždegimo
reiškiniai: sausas kosulys, skausmas krūtinėje. Sausas kosulys ir pleurinio
pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos.

DIAGNOSTIKA

Atliekami kraujo tyrimai, kurie gali rodyti
bendrinį uždegimą, bakteriologniai tyrimai gali nustatyti serume esančius
antigenus. Taip pat kartais atliekami genetiniai tyrimai,  norint nustatyti mikroorganizmo sukėlėjo
tapatybę. Atliekamos rentgenogramos, kurios parodo legioneliozės progresavimą.
Krūtinės ląstos rentgenogramoje dažnai matyti abipusiai alveoliniai
infiltratai, segmentinė ar skiltinė infiltracija.

GYDYMAS

Legioneliozė yra gydoma tam tikrais antibiotikais,
kurie paveikia Legionella genties bakterijas. Ligos gydymas priklauso nuo
plaučių stiprumo, imuninės sistemos ir bakterijos išplitimo plaučiuose.

Pontiako karštinė praeina savaime, specifinio
gydymo jos atveju nereikia.

PROFILAKTIKA

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo
priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens
temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi
siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne reèiau kaip 2 kartus
per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro
kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens
filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti
karšto vandens sistemas.