KEPENŲ VĖŽYS

APIBRĖŽIMAS

Dažniausias
piktybinis pirminis kepenų vėžys yra hepatoceliulinė karcinoma (kepenų ląstelių
karcinoma).

EPIDEMIOLOGIJA

Hepatoceliulinė
karcinoma sudaro 5,6 proc. vėžinių susirgimų. Dažniau serga vyrai. Tai penktas
pagal dažnį vėžys pasaulyje ir mirštamumas dėl jo užima trečią vietą tarp
mirčių, susijusių su vėžiais. Hepatoceliulinės karcinamos dažnis auga tiek JAV,
tiek Europoje. Kasmet JAV diagnozuojama 15 000 naujų susirgimų atvejų. Net
60-70 proc. ligonių gali būti išgydyti, todėl svarbi savalaikė diagnostika.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Vėžio
atsiradimo rizikos faktoriai:

1.     
Kepenų
cirozė (50-80 proc. ligonių);

2.     
Lėtinis
hepatitas B;

3.     
Lėtinis
hepatitas C;

4.     
Alkoholio
vartojimas.

KLINIKA

Kepenų vėžys
nekelia jokių simptomų, kurie leistų įtarti ligą dar pradiniuose etapuose.  Kai liga progresuoja, atsiranda ir tam tikri
simptomai:

•gelta (odos ir
akių pageltimas);

•svorio
netekimas;

•apetito
praradimas;

•skausmas ir /
ar diskomfortas dešinėje pilvo pusėje.

DIAGNOSTIKA

Liga įtariama
nustačius tumorą kepenyse. Hepatoceliulinės karcinomos išsivystymą ligoniams,
sergantiems kepenų ciroze, galima įtari, kai padidėja alfa fetoproteino ir
šarminės fosfatazės kiekis kraujyje, nustatoma pablogėjusi kepenų funkcija.
Ligos patvirtinimui pakanka dviejų tyrimų – sonoskopijos ir kompiuterinės
tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo. Šių tyrimų metu nutatomas didesnis
nei 2 cm tumoras su kraujotaka. Jei alfa fetoproteino kiekis daugiau nei 400
ng/ml, pakanka vieno iš šių tyrimų tam, kad būtų patvirtinta diagnozė. Kartais
taip pat atliekamas histologinis tyrimas (kai kiti tyrimai neinformatyvūs).
Nustačius diagnozę, rekomenduojamas krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos
ir kaulų scintigrafinis tyrimas, siekiant nustatyti, ar navikas nemetastazavęs
į kitus organus.

GYDYMAS

Pagrindinis
hepatoceliulinės karcinomos gydymo metodas – operacija, kurios metu atliekama
kepenų rezekcija. Šis metodas ne visada tinka tiems, kurie serga kepenų ciroze,
taip pat toks gydymas netaikomas, kai navikas išplitęs į abi kepenų skiltis ir
kuomet nustatomas naviko išplitimas į kitus organus.

Kartu su
chirurginiu gydymu, taikoma radioterapija ir chemoterapija. Radioterapinis
gydymas- tai vėžinių (ir kai kurių kitų susirgimų) gydymas naudojant
jonizuojančiųjų spindulių energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių
genetinę medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą. Chemoterapija yra
vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais, kurie vadinami citostatikais. Šie
vaistai dažniausiai pažeidžia vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis.

PROFILAKTIKA

Kepenų vėžio riziką galima sumažinti užkertant kelią
lėtinėms kepenų ligoms, cirozėi ir hepatitui. Hepatito B vakcinos prevencija
yra veiksmingas metodas.