Įtampos tipo šlapimo
nelaikymas

APIBRĖŽIMAS

Įtampos sukeltas šlapimo
nelaikymas diagnozuojamas kai šlapimas netikėtai išteka kosint, čiaudint,
juokiantis, keliant sunkius daiktus arba mankštinantis. Šlapimo būna nedaug,
bet gali ištekėti ir didesnis kiekis. Tai dažniausias šlapimo nelaikymo tipas,
su kuriuo susiduria moterys.

EPIDEMIOLOGIJA

Daugiausiai dėl to kenčia
moterys, nes šlapimo nelaikymo atsiradimą paskatina fiziologinės priežastys:
gimdymas, sutrikusi hormonų pusiausvyra menopauzės laikotarpiu. Tarp darbinio
amžiaus žmonių ši problema aktuali maždaug apie 10 proc. (tarp moterų – net iki
25 proc.). Tarp vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių  šlapimo nelaikymas diagnozuojamas maždaug 40
proc. pacientų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Šį sutrikimą gali įtakoti
gimdymo traumos, mažojo dubens operacijos, nutukimas, sunkus fizinis krūvis,
lėtinis vidurių užkietėjimas, ilgai užsitęsęs kosulys, tam tikros lėtinės
ligos, medikamentai. Šis šlapimo nelaikymo tipas dažniausiai atsiranda
moterims. Jis gali pasitaikyti ir vyrams po prostatos pašalinimo operacijos,
spindulinės terapijos ar kitų procedūrų, kurių metu pažeidžiamas sfinkteris.
Išskiriami tam tikri įtampos šlapimo nelaikymo laipsniai:

·lengvas šlapimo nelaikymas (šlapimas išteka
pacientui kosint, čiaudint, juokiantis);

·vidutinis (šlapimas išteka keičiant kūno padėtį,
bėgant, einant, lipant laiptais, nešant ar keliant sunkius daiktus);

·sunkus (šlapimas teka nuolat – pacientui stovint,
kartais ir  gulint). 

KLINIKA

Šlapimas išteka kosint,
čiaudint, juokiantis, keliant sunkius daiktus.

DIAGNOSTIKA

Paprastai atliekami tokie
tyrimai:

·Šlapimo analizė

·Šlapimo srovės dydis

·Digitalinis rektalinis tyrimas

·Cistoskopija (procedūra, kurios metu naudojamas
specialus instrumentas cistoskopas vidiniam šlapimo pūslės paviršiui apžiūrėti).

Kartais, siekiant ištirti
šlapimo pūslės funkcionavimą ir jos sukeliamą slėgį, prireikia atlikti
specialius tyrimus. Šie tyrimai padeda urologui patikrinti visas galimas
diagnozes – nes tai gali būti ir infekcija, ir net vėžys.

GYDYMAS

Dubens dugno raumenų
pratimai (dar vadinami Kėgelio pratimais) yra pats geriausias būdas sustiprinti
dubens dugno raumenis. Kai kuriems žmonėms gali būti rekomenduotas gydymas
elektriniais stimuliatoriais. Moterims skiriama kartais pakaitinė hormonų
terapija. Taip pat galima arba atlikti chirurginę rekonstrukcinę operaciją,
kurios metu nesveiki organai atstatomi į ankstesnę padėtį ir toje padėtyje
pritvirtinami prie dubens kaulo, arba injekcijomis padidinti šlaplę veikiantį
slėgį, taip pat ją pakelti ar pakabinti.

PROFILAKTIKA

Patartina stiprinti
dubens raumenis, prižiūrėti svorį ir nepersistengti sportuojant.