Hodžkino limfoma

APIBRĖŽIMAS

Hodžkino
limfoma – imuninės sistemos, kurios audinių yra randama limfmazgiuose,
blužnyje, kepenyse, kaulų čiulpuose ir kt. vietose, vėžys.

EPIDEMIOLOGIJA

• Dažniausiai pasitaiko 20-35 metų amžiuje
• Antras pikas pasireiškia vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms
• Vyrai serga dažniau nei moterys.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Rizikos veiksniai:
– amžius. Dažniausiai liga vystosi 15-34 gyvenimo metais ir vyresniems nei 55 metų asmenims;
– lytis. Dažniau serga vyrai;
– šeiminė anamnezė. Sergančiųjų Hodžkino limfoma broliai bei seserys
turi didesnę, nei bendra populiacija, riziką susirgti šia liga;
– virusai. Buvusi Ebstein-Barr viruso infekcija gali būti susijusi su didesne Hodžkino limfomos rizika.

Kaip
ir kitų vėžių, ligos atsiradimo priežastis nėra aiški. Hodžkino
limfomos atsiradimas siejamas su persirgta infekcine mononukleoze, kurią
sukelia Epštein-Baro virusas, imuninės sistemos susilpnėjimu
(daugiausia dėl ŽIV infekcijos).

KLINIKA

Dažniausiai
pirmieji ligos požymiai yra asimetrinė, neskausminga limfadenopatija.
Padidėję kaklo limfmazgiai nustatomi apie 60-70 proc. atvejų, pažastų
–   10-15 proc., tarpuplaučio – 6-11 proc. Galimas kepenų ir blužnies
padidėjimas, tačiau retai būna masyvus. Gali būti pažeistas bet kuris
organas (pvz., plaučiai, oda, kaulai, virškinamoji sistema, kaulų
čiulpai), tačiau ligos pradžioje pasitaiko retai. Dažniausiai liga
prasideda neskausmingu įvairių limfmazgių grupių padidėjimu. Jei ligos
pradžioje Hočkino limfoma pasireiškia kaklo limfadenopatija ir vėliau
plinta į pilvo, kirkšnių limfmazgius, tai ne Hočkino limfomoms ši
taisyklė negalioja – liga gali manifestuoti bet kurių limfinių mazgų
padidėjimu. Ne Hočkino limfomos daug dažniau pažeidžia ekstralimfinius
organus, taip liga gali ir prasidėti. Dažniausiai pažeidžiamas žarnynas,
kaulų čiulpai, centrinė nervų sistema, kaulai. Limfoma pasitaiko visoms
amžiaus grupėms, tačiau dažniausiai pasireiškia sulaukus 50 metų
amžiaus.

DIAGNOSTIKA

Pagrindinis ir
svarbiausias diagnostikos būdas yra didžiausio, labiausiai pažeisto
limfmazgio biopsija ir histologinis ištyrimas. Morfologinį ligos
pagrindą sudaro Rid-Štembergo gigantai, apsupti limfocitų, eozinofilų ir
kitų reaktyvių ląstelių. Navikinių ląstelių, jungiamojo audinio kiekis
bei reaktyvių ląstelių santykis nulemia keturis morfologinius Hočkino
limfomos variantus. Pastaruoju metu, ligą gydant agresyviai, šių
variantų prognostinė reikšmė praranda savo svarbą.

Stadijai patikslinti atliekami:

• kraujo tyrimai,
• krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas (pageidautina kompiuterinė tomografija),
• pilvo organų ir mažojo dubens kompiuterinė tomografija,
• esant labiau progresavusiai ligai – kaulų čiulpų biopsija.

GYDYMAS

Gydymo
tikslas – sunaikinti kuo daugiau vėžinių ląstelių, pasiekti ligos
remisiją. Pasirenkant gydymo būdą reikšmės turi ne tik ligos stadija,
bet ir paciento amžius, bendra sveikatos būklė, ligos simptomai,
nėštumas. Hodžkino limfoma dažniausiai gydoma radioterapija ar
chemoterapija. Gydytojas gali pasirinkti vieną iš šių metodų ar jų
kombinaciją.

Taikant spindulinę terapiją, gydymas trunka 6-8
savaites. Švitinama jonizuojančia spinduliuote limfomos apimti
limfmazgiai ir pažeisti organai.
Chemoterapijai naudojami kelių
vaistų deriniai. Jie gali būti sulašinami į veną arba geriami tablečių
pavidalu. Chemoterapija taikoma kursais kas 3-4 savaites, o pats gydymas
trunka 4-6 mėnesius.

PROFILAKTIKA

Nėra.