Dizenterija

Dizenterija (amebinė ir bakterinė)

APIBRĖŽIMAS

Dizenterija yra bendras terminas, vartojamas virškinimo
trakto sutrikimui, pasižyminčiam žarnyno, ypač storosios žarnos uždegimu, grupei.
Būdingi bruožai yra pilvo skausmas ir spazmai, tenezmai (tempimas) ir dažni
vandeningi viduriavimai arba išmatos, kurių sudėtyje yra kraujo ir gleivių. Žodis
dizenterija kilęs iš dviejų graikiškų žodžių, reiškia „blogai“ arba
„blogas“ ir „žarnyno.“

Reikėtų pažymėti, kad kai kurie gydytojai naudoja žodį „dizenterija“
pavadinti tik pirmųjų dviejų pagrindinių tipų dizenteriją (amebinę ir
bakterinę), o kiti naudoja šį terminą plačiąja prasme.

EPIDEMIOLOGIJA

Bakterinė dizenterija: apie 3 proc. žmonių, infekuotų S.
flexneri, plėtosis Reiter sindromas, kuris gali sukelti lėtinio artrito formą,
kurią yra sunku išgydyti. Vyresnio amžiaus pacientams ar tiems, kurių
susilpnėjusi imuninė sistema, kartais išsivysto antrinės bakterinės infekcijos
po šigeliozės epizodų.

Amebinė dizenterija: apie 0,5 proc. amebine dizenterija
sergančių pacientų, išsivysto žaibinis kolitas ir beveik pusė šių pacientų
miršta. Tarp 2 ir 7 proc. atvejų amebinis kepenų abscesas, išsivysto kaip
kepenų plyšimas ir tai sukelia mirtį. Vyrams yra 7-12 kartų didesnė tikimybė
susirgti kepenų abscesu, nei moterims.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Bakterinė dizenterija: ši dizenterija, kuri taip pat
žinoma kaip šigeliozė, yra sukeliama keturių rūšių genties Shigella bakterijų:
S. dysenteriae, pačios pavojingiausios rūšis ir labiausiai tikėtina, jog galėtų
sukelti epidemijas; S. sonnei vidutinė rūšis, labiausiai paplitusi forma, kurią
daugiausiai galima rasti Jungtinėse Amerikos Valstijose; S. boydii ir S.
flexneri yra rūšys, kurios įvardijamos kaip priežastis Reiter sindromo –
artrito tipas, kuris vystosi kaip vėlyva šigeliozės komplikacija. Kiekvienais
metais pranešama apie 15 000 šigeliozės atvejų Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Apie 85 proc. atvejų Jungtinėse Valstijose sukėlė S. sonnei. Shigella
organizmams sukelia viduriavimą ir skausmus, susijusius su dizenterijos
invazija į audinius, sudarančius storąją žarną. Bakterija išskiria
enterotoksiną, kuris žalingas baltymams, kurie saugo žarnyno gleivinę. Dauguma
pacientų visiškai pasveiksta nuo šigeliozės, nors jų žarnynas negali tapti vėl
visiškai normalus, bent keletą mėnesių.

Amebinė dizenterija: šią dizenteriją, kuri taip pat
vadinama žarnyno amebiaze ir amebiniu kolitu, sukelia Entamoeba histolytica. E.
histolytica paprastai patenka į organizmą per cistos stadijoje – tai vienas iš
jos gyvavimo ciklo etapų. Cistos gali būti randamos žmogaus išmatomis
užterštame maiste ar vandenyje. Kai virškinimo trakte cistos išsilaisvina,
pasirodo aktyvios formos, kurios vadinamos trofozoitai. Šie įsiveržia į
audinius, žarnyno sieneles, iš kur jie paprastai patenka į paciento išmatas.
Jie kartais prasiskverbia per visą sienelę ir patenka į kraujotaką. Jei tai
atsitinka, trofozoitai gali patekti į kepenis, plaučius ar kitus organus. Tada
tai bus vadinama metastazavusia amebiaze. Dauguma žmonių Šiaurės Amerikoje,
kurie užsikrečia E. histolytica netampa sunkiais ligoniais. Tačiau pacientams,
kuriems išsivystė sunkus atvejis amebinės dizenterijos, yra padidėjusi rizika
sulaukti komplikacijų (žaibinis kolitas arba kepenų abscesas).

Išsivysčiusiose šalyse dauguma suaugusiųjų visiškai
pasveiksta nuo dizenterijos. Vaikams yra didesnė rizika dehidartuoti, nes
bakterinė dizenterija gali įtakoti vaiko mirtį nuo dehidratacijos vos per 12-24
valandas.

KLINIKA

Be charakteristikų apie kruviną ar vandeningą viduriavimą
ir pilvo spazmus, dizenterija, esanti įvairių tipų, šiek tiek skiriasi ir
kitais simptomais:

Bakterinė dizenterija: šigeliozės simptomai gali svyruoti
nuo klasikinio viduriavimo su krauju ir tenezmais, iki nekraujingų skystų
išmatų bei viduriavimo, kurį sukelia ne tiesioginės priežastys. Per tris dienas
prasideda didelis karščiavimas, susijęs su užsikrėtimu šigelioze. Pacientas
taip pat gali justi tiesiosios žarnos skausmus, taip pat pilvo spazmus. Ūmūs
simptomai trunka nuo trijų iki septynių dienų, kartais ilgiau kaip mėnesį.
Bakterinė dizenterija gali sukelti du galimas mirtinas išeitis, nesusijusias su
virškinimo traktu: bakteriemija (bakterijos patenka į kraują), kuri yra
labiausiai tikėtina nusilpusiems vaikams ir hemolizinis ureminis sindromas –
inkstų nepakankamumas, kurio mirtingumas viršija 50 proc.

Amebinė dizenterija: ši dizenterija dažnai turi lėtas ir
laipsnišką eigą, dauguma pacientų su amebiaze kreipiasi į gydytoją po kelių
savaičių nuo surigimo su viduriavimu ir kruvinomis išmatomis. Karščiavimas su
amebine dizenterija yra neįprastas, nebent pacientui yra kepenų abscesas –
infekcijos komplikacija. Šios dizenterijos rimčiausia komplikacija yra žaibinis
arba nekrozuojantis kolitas, kuris sukelia sunkią dehidrataciją, stiprius pilvo
skausmus, taip pat gaubtinės žarnos uždegimus, storosios žarnos
perforaciją(plyšimas).

DIAGNOSTIKA

Fizinės pirminės apžiūros metu gydytojas tegalės
pažiūrėti ar jūs karščiuojate, o tolimesni kraujo ir išmatų tyrimai šiame
kabinete nebus atliekami. Paprastai geros informacijos šaltinis yra apklausa,
kurios metu daktaras išsiaiškina paciento amžių bei jo ligos istoriją.
Gydytojas gali paprašyti informacijos apie tokius dalykus, kaip vandens tiekimo
paslaugas ir maisto ruošimo įpročius, naujausius įvykius darbe, slaugos namuose
ar dienos priežiūros centre, naujausias keliones į atogrąžų šalis ir pan.
Gydytojas taip pat paklaus, kada pacientas pirmą kartą pastebėjo simptomus.

Gydytojas taip pat įvertina kitus paciento požymius:
dehidrataciją – skysčio praradimą, susijusį su žarnyno veikla. Nuovargis,
mieguistumas, gleivinių sausumas, burnos apnašos, žemas kraujo spaudimas,
prarasta įprasta odos spalva ir greitas širdies plakimas (daugiau nei 100 dūžių
per minutę) gali nurodyti, kad pacientas yra dehidratavęs.

Dažniausiai pasitaikantys laboratoriniai tyrimai,
siekiant nustatyti dizenterijos priežastį – išmatų mėginys. Paciento turėtų
būti prašoma, kad prieš darant išmatų mėginį nebūtų vartojęs antiacidinių, nuo
viduriavimo vaistų, nes jie gali paveikti testo rezultatus. Organizmai, kurie
sukelia dizenteriją, gali būti vertinami mikroskopu. Antigeno tyrimas išmatų
mėginyje gali būti naudojamas diagnozuoti rotaviruso infekciją, taip pat, kaip
ir parazitinių kirminų infestacijas.

Gydytojas taip pat užsakinėja kraujo
tyrimą, siekiant įvertinti rehidracijos poreikius, todėl reikia įvertinti
elektrolitų kiekį paciento kraujyje.

Kompiuterinė tomografija,
rentgenogramos ar ultragarsas gali būti atliekami pacientams, sergantiems
amebine dizenterija, siekiant nustatyti ar ši liga turėjo įtakos plaučiams ar
kepenims. Jie taip pat gali būti naudojamai diagnozuoti šistomiazes, parodys
kaip kirminai ir jų kiaušiniai išsidėstę kepenyse, žarnyno sienelėse, arba
šlapimo pūslėje.

GYDYMAS

Vaistai yra pirminis
pasirinkimas dizenterijai gydyti:

Bakterinė
dizenterija: kadangi ją sukelia Shigella, tai paprastai gydoma vartojant tokius
antibiotikus kaip trimetoprimo-sulfametoksazolis (Bactrim, Septra), nalidiksinė
rūgštis (NegGram) arba ciprofloksacinas (Cipro, Ciloxan). Kadangi įvairių rūšių
Shigella tampa atspari šiems vaistams, gydytojas gali paskirti vieną iš
naujesnių vaistų. Neturėtų būti skiriami vaistai nuo viduriavimo, įskaitant
loperamidą (Imodium), nes jie gali komplikuoti ligos eigą.

Amebinė
dizenterija: Labiausiai paplitusių vaistų, gydantis šią dizenteriją yra
diloksanido furoatas (Diloxide), iodokvuinolis (Diquinol, Yodoxin) ir
metronidazolis (Flagyl). Metronidazolis neturėtų būti skiriamas nėščioms
moterims, o tam naudojamas paromomicinas (Humatin). Pacientams, sergantiems
labai sunkia forma, gali būti skiriama dihidrochlorido arba dehidroemetino,
tačiau šie vaistai turėtų būti nutraukiami, kai paciento ligos simptomai yra
pradeda silpnėti.

Chirurgija yra
retas gydymo metodas dizenterijai, bet gali būti reikalingas tais atvejais, kai
išsivysto žaibinis kolitas, ar žarna perforuoja. Pacientai, sergantys kepenų
abscesais dėl amebinės dizenterijos, taip pat gali būti skubiai operuoti dėl
pūlinio plyšimo. Kai kuriais atvejais tiriamąją chirurgija gali būti nustatyta
ar stiprius pilvo skausmus sukelia amebinė dizenterija ar apendicitas.

PROFILAKTIKA

Faktoriai,
sukeliantys dizenterija, neįtakoja imuniteto atsiradimui prieš šią ligą, taigi
žmogus gali ir vėl ja susirgti. Kol kas nėra jokios vakcinos prieš bakterinę ar
amebinę dizenterijas. Taigi telieka stengtis vartoti gerai apdorotą maistą ir
gerti švarų vandenį.