Divertikuliozė

APIBRĖŽIMAS

Divertikuliozė
–tai yra divertikulų buvimas storojo žarnyno gleivinėje. Divertikulas
yra maišelio pavidalo gleivinės išsigaubimas į raumeninį žarnyno
sienelės sluoksnį, ypač tose vietose, kur praeina kraujagyslės.
Divertikuliozė apima tokias būkles, kaip besimptominė divertikuliozė,
divertikulitas ir kraujavimas iš divertikulų.

EPIDEMIOLOGIJA

Divertikuliozė
yra dažna liga vyresniame amžiuje, kuri vienodai dažnai pasireiškia
moterims ir vyrams. Rizika susirgti didėja su amžiumi. Dažniau serga
išsivysčiusių šalių gyventojai. Šios ligos išsivystymui turi įtakos
gyvenimo būdas ir aplinkos faktoriai.

Manoma, kad maždaug 10 procentų žmonių, vyresnių kaip 40 metų turi divertikulų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Divertikuliozei
atsirasti didžiausios įtakos turi mitybos ypatumai: valgant maistą,
turintį mažai skaidulinių medžiagų, divertikuliozė vystosi dažniau.
Maistinės skaidulos skatina išmatų išburkimą ir taip sumažina storojo
žarnyno sienelės tempimą. Manoma, kad sienelės tempimas padidina
divertikulų atsiradimo riziką.  Esant vidurių užkietėjimui, padidėja
spaudimas žarnoje, ir per silpnas žarnos sienelės vietas divertikulai
išsigaubia. Kraujavimas iš divertikulų įvyksta, kai erozuoja
kraujagyslė, esanti divertikulo viduje.

Komplikuota divertikuliozė susijusi su tokiomis komplikacijomis:

• Pūliniu
• Fistule – nenormali jungtis tarp organų ir audinių
• Obstrukcija – žarnyno spindžio blokavimas
• Peritonitu
• Sepsiu.

KLINIKA

Divertikuliozė
gali nepasireikšti jokiais simptomais ar skundais, tačiau neretai
sukelia pilvo pūtimą, skausmus, kraujavimą. Daugelis kitų ligų sukelia
skundus panašius į divertikuliozę.
Progresuojant divertikulo
uždegimui, divertikulas gali supūliuoti ar prakiurti į pilvo ertmę,
tokiu atveju reikalingas skubus chirurginis gydymas. Gausus kraujavimas
iš divertikulo yra retesnė komplikacija, dėl šios komplikacijos ligonį
operuoti reikia retai, kraujuojantis žmogus gali jausti silpnumą, galvos
svaigimą, dusulį, matomas tuštinantis pasirodantis, dažniausiai
raudonas, kraujas.

DIAGNOSTIKA

Divertikuliozė
dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai tiriant ligonį dėl skausmų ar
kraujavimo. Divertikuliozė ir jos komplikacijos nustatomos atlikus
endoskopinius ir rentgenologinius žarnyno tyrimus.

GYDYMAS

Pacientų,
kuriems nėra jokių simptomų ir divertikuliozė yra atsitiktinis radinys,
gydyti nereikia. Jeigu simptomai yra stipriai išreikšti, pacientą
reikia hospitalizuoti, taikyti nulinę dietą ( neduoti valgyti), skirti
vaistus. Esant uždegimui, ligoniai gydomi ligoninėje, skiriant
antibiotikus, o kartais būna reikalinga ir chirurginė operacija.

PROFILAKTIKA

Siekiant
išvengti divertikuliozės ir jos komplikacijų, reikia valgyti maistą,
turtingą skaidulinių medžiagų, rekomenduojama per dieną suvalgyti jų po
20-35 gramus. Svarbi yra mitybos korekcija. Rekomenduojama
valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto. Svarbu vengti ar gydyti lėtinį
vidurių užkietėjimą, vartoti pakankamai vandens ( 1,5 – 2 l).