DIRGLIOSIOS
ŽARNOS SINDROMAS

APIBRĖŽIMAS

Dirgliosios
žarnos sindromas (DŽS) – tai virškinamojo trakto motorikos sutrikimas,
pasireiškiantis pilvo skausmu ar diskomfortu bei pasikeitusiu tuštinimosi
dažniu bei pobūdžiu: vidurių užkietėjimu, viduriavimu arba besikeičiančiu su
viduriavimu vidurių užkietėjimu.

EPIDEMIOLOGIJA

Vakarų
šalyse šiuo sindromu serga apie 23 proc. gyventojų. Moterys serga 2 kartus
dažniau nei vyrai. Sergančiųjų amžius yra įvairus, tačiau dažniausiai tai būna
30-50 metų asmenys, vyresniame amžiuje sergamumas mažėja.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Ligos
priežastys iki šiol dar nėra visiškai aiškios, tačiau žinoma, kad svarbų
vaidmenį vaidina smegenų ir žarnų tarpusavio sąveika. Normaliame organizme
egzistuoja smegenų ir žarnų tarpusavio ryšys, kuris lemia adekvatų skausmo
jutimą virškinamajame trakte. Pasireiškus DŽS, šio tarpusavio ryšio reguliacija
sutrinka ir atsiranda padidėjęs žarnų jautrumas- ligonis jaučia skausmą, pilvo
pūtimą, varymą tuštintis. Smegenų- žarnų disreguliacija gali lemti ir žarnų
motorikos sutrikimus. DŽS išsivystymą provokuoja tiek psichiniai, tiek
socialiniai veiksniai, stresas, infekcijos, antibiotikų vartojimas, įtakos turi
ir genetinė predispozicija.

KLINIKA

Pagrindiniai
ligos simptomai- pilvo skausmas ar diskomfortas ir pakitęs tuštinimos dažnis
bei išmatų pobūdis.

Liga
diagnozuojama kuomet atitinka diagnostinius kriterijus: per pastaruosius 3
mėnesius bent 3 dienas per mėnesį pilvo skausmas ar diskomfortas būna kartu su
bent 2 iš šių reiškinių:

1.     
Simptomai
nurimsta pasituštinus;

2.     
Būna
epizodas, kuomet pasikeičia tuštinimosi dažnis;

3.     
Pasitaiko
epizodas, kuomet pakinta išmatų forma.

Sergant DŽS,
pilvo skausmo vieta gali kisti, skausmo pobūdis labai įvairus. Tam tikri
faktoriai (pvz. maistas)galiįtakoti skausmo atsiradimą ir intensyvumą. Ligoniai
skundžiasi pilvo pūtimu, tempimu, nevisavertiško pasituštinimo jausmu, pilvo
gurguliavimu, burbuliavimu. Vidurių užkietėjimas neretai kaitaliojasi  su viduriavimo epizodais. Taip pat gali būti
skausmingas noras tuštintis, o išmatose kartais atsiranda gleivių. Jaučiami ir
kiti su virškinimo trakto veiklos sutrikimu susiję simptomai- virškinimo
sutrikimas, pykinimas, raugėjimas, refliuksas. Gali būti ir klinika, nesusijusi
su žarnynu- bendras silpnumas, miego sutrikimai, galvos, krūtinės, nugaros
skausmas, šlapinimosi ir seksualinės funkcijos sutrikimai.  Nepaisant gausios ir įvairios klinikos ir
nusiskundimų, pacientas aplinkiniams atrodo sveikas, tiriant ligonį sunku rasti
objektyvių virškinamojo trakto sutrikimo simptomų tačiau reikia pastebėti, kad
sergantys DŽS būna jautrios nervų sistemos.

DIAGNOSTIKA

Dignostika labai
sunki dėl simptomų įvairovės, persiklojimo ir objektyvių pokyčių nebuvimo.
Tačiau gydytojas įtarti DŽS gali atidžiai susirinkęs informaciją apie paciento
nusiskundimus, dėmesys skiriamas psichiniams ir socialiniams veiksniams.
Sindromo diagnostika remiasi kitų galimų susirgimų atmetimu. Skiriami
laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai:klinikinis kraujo tyrimas, kepenų
funkcijos testai, išmatų tyrimas dėl slapto kraujo, endoskopinis, ultragarsinis
tyrimas. Kiti tyrimai parenkami atsižvelgiant į tai koks simptomas vyrauja
paciento skunduose:jei vyrauja vidurių užkietėjimas- atliekamas storosios
žarnos tranzito tyrimas, anorektalinė manometrija, defekografija; dominuojant
viduriavimo klinikai- daromas išmatų pasėlis, išmatų tyrimas, rentgeninis
plonosios žarnos tyrimas, endoskopiniai ir biopsiniai tyrimai, vertinama
skydliaukės funkcija.

GYDYMAS

Gydymas
pirmiausia pradedamas nuo paciento nuraminimo, darbo ir poilsio režimo
nustatymo, mitybos pakeitimo (svarbiausia, kad būtų pasirenkamas visavertis,
sveikas, ligonio geriausiai toleruojamas maistas, kad būtų laikomasi sveikos
mitybos taisyklių). Gydymas taip pat parenkamas pagal vyraujantį simptomą,
atsižvelgiama ir  į simptomų intensyvumą.
Jei pasireiškia viduriavimas- skiriami viduriavimą stabdantys loperamidas,
cholestiraminas. Rekomenduojama valgyti ryžių, manų košę. Jei sergantis asmuo
skundžiasi vidurių užkietėjimu, patariama vartoti daugiau skysčių, skaidulinio
maisto, sėlenų, laktuliozės. Skiriamas bisakodilis, sena. Vidurių pūtimą mažina
simetikonas, krapai, kmynai.Virškinamojo trakto skausmą malšina spazmolitikai-
otilonijaus bromidas (Spasmomenas), hioscino bromidas (Buscopanas), mebeverinas
(Duspatalinas), drotaverinas (Nospa). Svarbi gydymo dalis- paciento nervų
sistemą veikiančios priemomnės– raminamieji vaistai,
antidepresantai, psichoterapija, hipnozė, joga.

PROFILAKTIKA

Nėra.