Daltonizmas

APIBRĖŽIMAS

Daltonizmas
– įgimtas nesugebėjimas skirti kai kurių spalvų (dažniausiai žalios ir
raudonos); pavadintas pagal anglų mokslininko Dž. Daltono (Dalton;
1766–1844), turėjusio šią ydą, pavardę. Tai įgimtas spalvinės regos
sutrikimas, spalvinio matymo yda, aklumas spalvoms, dažniausiai raudonai
spalvai. Pasitaiko daugiausia vyrams, perduodamas paveldėjimo keliu.
Yda susijusi su tinklainės receptorių (kūgelių) nevisavertiškumu.
Daltonizmui diagnozuoti naudojamos specialios spalvotos lentelės.

EPIDEMIOLOGIJA

Yra
daug priežasčių, bet daltonizmas pirmiausia paveldimas su mutavusia X
chromosoma. Atsižvelgiant į tai, kad vyrai turi tik vieną X chromosomą.
Moterys turi dvi X chromosomas, todėl mažiau moterų yra aklos spalvai.

Turintieji
šį regos sutrikimą negali tapti jūrininkais ar vairuotojais.
Daltonikams nerekomenduojama pasirinkti ir dailininko, dažytojo,
gydytojo ar net siuvėjo specialybių.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Daltonizmas
yra nesugebėjimas atskirti tam tikrų spalvų. Jis yra įvairių tipų ir
dažniausia yra raudonos, žalios spalvų aklumas. Daltonizmas yra
dažniausiai paveldimas su genetiškais trūkumais. Chromosoma paprastai
gaunami iš mamos ir turi 50% galimybę perduoti savo ją savo sūnui.

Daltonizmą
taip pat gali sukelti avarijos ir kitos galvos traumos, kai pažeidžiama
akis. Tai gali įvykti kūdikiui (Shaken Baby sindromas), ar vėliau
gyvenime. Ultravioletiniai spinduliai taip pat yra daltonizmo rizikos
faktorius.

Spalvų jutimas – tai akies gebėjimas skirti įvairias
spalvas. Žmogus ne tik skiria pagrindines spalvas: raudoną, geltoną,
mėlyną, bet gali suvokti net iki 200 atspalvių. Spalvų jutimo sutrikimas
gali būti įgimtas (daltonizmas) ir įgytas dėl kai kurių ligų (regos
nervo, centrinės nervų sistemos).
Daltonizmas – toks sutrikimas, kai
spalvų juslė gali būti susilpnėjusi žaliai, raudonai, mėlynai spalvai.
Tada žmogus mato ryškias spalvas, bet neskiria blankesnių. Kai žmogus
neskiria visų spalvų, jo pasaulis bespalvis – tik juodas ir baltas.
Retai būna, jog spalvų juslė būtų susilpnėjusi tik kuriai nors vienai
spalvai, pavyzdžiui, jeigu spalvų juslė yra susilpnėjusi raudonai
spalvai, žmogus kitaip suvokia ir žalią. Riboto spalvų juslės sutrikimo
nėra, t. y. nebūna, kad žmogus neskiria tik žalios spalvos, o raudoną
mato gerai.

Už spalvų juslę yra atsakingos tinklainėje esančios
ląstelės kolbelės. Jos užima centrinę tinklainės dalį ir būna kelių
tipų. Kiekvieno tipo kolbelės atsakingos už tam tikros spalvos,
pavyzdžiui, mėlynos arba raudonos, matymą. Esant kolbelių
nevisavertiškumui atsiranda spalvų juslės sutikimas. Spalvų jutimo
sutrikimai tiriami naudojantis specialiomis pigmentinėmis lentelėmis ir
aparatais. Lentelėmis galima nustatyti ne tik spalvų jutimo sutrikimo
pavidalą, bet ir jo laipsnį. Lentelės sudarytos remiantis šviesumo ir
sotumo lyginimo principu. Kiekviena lentelė sudaryta iš pagrindinės ir
papildomos spalvos skritulėlių. Iš įvairių šviesumo ir sotumo
pagrindinės spalvos skritulėlių sudarytus skaičius arba figūras
(trikampius, kvadratus, apskritimus) lengvai skiria normaliai spalvas
juntantis žmogus, bet nemato turintysis spalvinės regos sutrikimų. Kai
kuriose lentelėse yra paslėptų skaičių ir figūrų, kurias mato tik
spalvos neskiriantis žmogus. Gydytojas rodo lenteles vieną po kitos ir
prašo pasakyti, ką tiriamasis jose mato.

Pasitaiko
įvairių įgimtų spalvinio matymo sutrikimų. Kai žmogus jaučia visas tris
spalvas, bet vieną jų silpniau, tokia spalvinė rega vadinama
trichromatine anomalija. Gali būti sutrikęs raudonos arba žalios, arba
violetinės spalvos jutimas. Dažniausiai pasitaiko raudonos spalvos
skyrimo sutrikimų. Dėl spalvinės regos anomalijos žmogus kartais spalvas
skiria gerai, kartais klysta. Kai yra stiprus dirgiklis, pavyzdžiui,
šviesoforo raudona šviesa, tuomet spalva jaučiama gerai, bet kai šviesos
dirgiklis silpnas, pavyzdžiui, sklinda iš specialių spalvotų lentelių,
spalvos nematoma. Kai blogiau skiriama raudona spalva, šiais atvejais ji
painiojama su žalia. Toks žmogus gali ir nežinoti, kad blogai skiria
spalvas. Kai pacientas vienos spalvos visiškai nejunta ir skiria tik dvi
spalvas tokia patologija vadinama dichromazija. Ilgabangiams šviesos
spinduliams nesudirginus tinklainės raudonai šviesai jautraus
komponento, neskiriama raudona šviesa. Tada šie spinduliai labiausiai
dirgina žalios spalvos komponentą, todėl vietoj raudonos spalvos matoma
žalia. Tai vadinama tikruoju daltonizmu (šią ydą turėjo D. Daltonas).

KLINIKA

Daltonizmo simptomai:

• silpniau skiriama viena iš spalvų;
• viena spalva maišoma su kita;
• visiškai nematoma viena iš spalvų;
• matomas nespalvotas vaizdas.

DIAGNOSTIKA

Dalis
žmonių, blogai skiriančių spalvas, net nežino apie savo ydą ir niekuo
nesiskundžia. Dažniausiai daltonizmą nustato okulistai, atlikę spalvų
juslės testus. Reikėtų patikrinti spalvų jutimą pradinukams, taip pat
vidurinių klasių moksleiviams, kad jie dar turėtų laiko apsispręsti dėl
būsimosios profesijos pasirinkimo.

Spalvų jutimo sutrikimai
tiriami naudojantis specialiomis pigmentinėmis lentelėmis ir aparatais.
Lentelėmis galima nustatyti ne tik spalvų jutimo sutrikimo pavidalą, bet
ir jo laipsnį. Jos sudarytos remiantis šviesumo ir sotumo lyginimo
principu. Kiekviena lentelė sudaryta iš pagrindinės ir papildomos
spalvos skritulėlių. Iš įvairių šviesumo ir sotumo pagrindinės spalvos
skritulėlių sudaryti skaičiai arba figūros (trikampiai, kvadratai,
apskritimai), kuriuos skiria normaliai spalvas juntantis žmogus ir kurių
nemato turintysis spalvinės regos sutrikimų. Kai kuriose lentelėse yra
paslėpti skaičiai ir figūros, kuriuos mato tik spalvos neskiriantis
žmogus. Gydytojas paeiliui rodo lenteles ir prašo pasakyti, ką
tiriamasis jose mato.

GYDYMAS

Įgimtas spalvinio matymo sutrikimas neišgydomas, o įgytas gali pagerėti gydant pagrindinę akių ligą.

PROFILAKTIKA

Spalvas
blogai skiriantys žmonės patys be specialaus ištyrimo nežino apie savo
ydą ir niekuo nesiskundžia. Reikėtų patikrinti spalvų jutimą pradinių ir
viduriniųjų klasių moksleiviams, kad liktų keli metai iki būsimosios
profesijos pasirinkimo.