Dakriocistitas

APIBRĖŽIMAS

Dakriocistitas
– tai ašarų maišelio uždegimas. Dažniausiai atsiranda esant ašarų
latako, jungiančio ašarų liaukas su nosies ertme, užsikimšimo. Tuomet
ašarų maišelyje ima kauptis skystis, gali įsiveisti infekcija.
Pasireiškia skausmu ir kitais simtomais vidiniame akies kampe. Gali būti
tiek suaugusiems, tiek naujagimiams.

EPIDEMIOLOGIJA

Įgimta
nosinio ašarų kanalo obstrukcija (neatsidarymas) dėl jame likusios
membranos pasitaiko 20% naujagimių. Pirmieji požymiai atsiranda pirmą
mėnesį. Ūmus dakriocistitas pasitaiko 1% naujagimių, vienodai dažnai
abiems lytims.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

• Dacryocystitis chronica, — tai lėtinis ašarų maišelio uždegimas. Žmogus
  suserga, kai susiaurėja arba užanka ašarų latakas. Dėl to maišelyje
  susilaiko sekretas. Pamažu ašarų maišelio sienelės išsitempia — ectasia.
  Kar­tais ašarų maišelis tiek išsitempia, kad prasišviečia per odą
  melsva spalva, hydrops. Maišelyje susikaupęs sekretas — gera terpė
  formuotis patogeni­nei mikroflorai, sukeliančiai lėtinį uždegimą.
  Skaidrus maišelio skystis virsta gleivingu, pūlingu. Ligonių akys
  ašaroja ir traiškanoja. Tiriant ligonį, medialiniame akies kampe
  pastebima ašarų stazė, ties ašarų maišelio sritimi matyti pupelės
  dydžio, minkštos konsistencijos iškilimas. Paspau­dus ašarų maišelio
  sritį, iš punctum lacrimale išsiskiria gleivingas arba pū­lingas
  sekretas. Kanaliukų mėginys dažniausiai teigiamas, ašarinio nosies
  latako mėginys — neigiamas: plaunant ašarų takus, skystis į nosį
  neprateka. Iš ašarų maišelio infekcijai perėjus į aplinkinius audinius,
  galimas ūmus ašarų maišelio uždegimas. Etiologija: stenosis ductus
  nasolacrimalis, nosies gleivinėse veido dau­bų uždegimas.
• Dacryocystitis acuta seu phlegmone sacci lacrimalis, — ūmus ašarų
  maišelio uždegimas. Dažniau serga vyresni žmonės, kai yra dakriostenozė
  ir infekcija iš ašarų maišelio patenka į aplinkinius audinius. Žmogui
  staiga patinsta, parausta ir pasidaro skausmingi ašarų maišelio srityje
  esantieji audiniai. Paburkus vokui, akis yra užsimerkusi. Tuomet pakyla
  kūno tem­peratūra, skauda galvą, ligonio savijauta bloga, gali padidėti
  pažandžių limfmazgiai. Po kelių dienų infiltracija sumažėja, centre
  formuojasi absce­sas, atsiranda fliuktuacija, pūliai pratrūksta pro odą.
  Pratrūkus uždegimas rimsta, prakiurusi angutė randėja. Kartais ties
  pratrūkusia vieta lieka fistula sacci lacrimalis, per kurią išsiskiria
  ašaros. Uždegimas dažnai pasi­kartoja. Komplikacijos: akiduobės
  flegmona, fistulė, ragenos opa.
• Dacryocystitis neonatorum — iš
  ašarų aparato anomalijų dažniau pasi­taiko ductus nasolacrimalis,
  atsivėrimo angos užsikimšimas želatinine plė­vele — kamščiu. 95% vaikų
  šis kamštis susigeria iki gimimo. Jei pirmomis naujagimio gyvenimo
  dienomis plėvelė nesusigeria, tai ašaros susitelkia ašarų maišelyje, o
  patekus į jį infekcijai, formuojasi naujagimių dakriocistitas. E.
  Kovalevskis siūlo naujagimių dakriocistitus skirti į pirminius ir
  antrinius. Pirminiai formuojasi dėl želatininės membranos,
  uždengian­čios ductus nasolacrimalis atsivėrimo angą, dėl patologijos
  ašarų maiše­lyje arba ductus nasolacrimalis. Antriniai — rinogeniniai,
  fokaliniai, trauminiai, kombinuoti.

KLINIKA

Pirmasis
ligos požymis jau per pirmąsias gyvenimo savaites yra gleivingos arba
gleivingai pūlingos išskyros junginės maiše, ašarų susikaupimas jų
tekėjimas, blakstienų aplipimas traiškanomis bei nedidelis akies
paraudimas. Svarbiausias dakriocistito požymis yra gleivingai pūlingo
turinio išskyrimas iš ašarų taškų paspaudus ašarų maišelio sritį.
Dažniausiai negaluoja viena akytė. Tai būdingas šiai ligai požymis,
bylojantis, kad sergama ne paprasčiausiu konjunktyvitu – akių junginės
uždegimu (akių junginė yra jungiamojo audinio plėvelė, dengianti abiejų
akių vokų užpakalinius paviršius ir jungianti vokus su akies obuoliu,
vidiniame akies kampe), kuriam esant uždegimas apima abi akytes. Daliai
naujagimių maždaug 14 gyvenimo dieną želatinos kamštis rezorbuojasi ir
uždegimas išnyksta savaime be pasekmių. Jeigu taip neatsitinka,
prireikia vaikų oftalmologo pagalbos.

DIAGNOSTIKA

Šį
susirgimą gydo akių gydytojai. Dažniausiai ligos eiga ir simptomai būna
tokie ryškūs, kad užtenka vien apžiūros, o papildomų tyrimų diagnozei
nustatyti rodos ir nebereikia. Vis dėlto papildomai gali būti atliekama:

• bendras kraujo tyrimas
• akies išskyrų pasėlio tyrimas
• imuninės sistemos tyrimai, nustatyti minėtoms sisteminėms ligoms
• radiologiniai tyrimai: rengenograma, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, dakriocistografija.

GYDYMAS

Kol
nėra ūmaus dakriocistito, masažuojama ašarų maiše­lio srityje,
spaudžiant iš viršaus žemyn. Masažo tikslas — išstumti želatininį
kamštį. Tuo pačiu laiku lašinami levomicetino, gentamicino ar kiti
antibiotikų tirpalai. Jei ašarojimas nepraeina, ašarų takai plaunami:
per viršutinį punctum lacrimale švirkščiamas antiseptinis tirpalas, tuo
pat metu laikant užspaustą apatinę ašarų akutę. Jei dakriocistitas
nepraeina, ašarų takai zonduojami Baumano zondu, po to pjaunami
antiseptiniais ir antibakteriniais tirpalais. Kad nesusidarytų ašarų
takuose randų, po zondavimo tinka juos plauti fermentų tirpalais. Po
zondavimo dakrio­cistitas dažniausiai praeina. Jei minėtos priemonės
nepadeda, tenka ope­ruoti. Susidarius flegmonai, gydoma taip pat, kaip
ir suaugusiųjų ūmų dakriocistitą.

PROFILAKTIKA

Nėra
specifinių profilaktikos priemonių nuo šio susirgimo. Rekomenduojama
gera akių ir nosies gleivinių higiena. Pastebėjus pirmuosius simptomus,
patariama nedelsiant kreiptis į gydytojus ir tikslingai vykdyti jų
nurodymus.