Dakrioadenitas

Dakrioadenitas

APIBRĖŽIMAS

Dakrioadenitas
(lot. Dacryoadenitis – gr. Dakryon – ašara+aden – liauka), ašarų
liaukos uždegimas. Ūminį dakrioadenitą sukelia bakterijos arba virusai.
Prasideda paprastai vienoje pusėje. Ligoniui parausta ir patinsta
viršutinis vokas, jį paspaudus skauda.

EPIDEMIOLOGIJA

Kartais dakrioadenitas prasideda persirgus kiaulyte ar kita infekcine liga. Dažniausiai juo serga vaikai ir jaunuoliai.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

  • Ūmus ašarų liaukos uždegimas, dacryoadenitis
    acuta. Jis dažniausiai vienpusis, tačiau retkar­čiais pasitaiko ir
    abipusis. Dažniau serga vaikai ir jauni žmonės. Smilkininiame krašte
    viršutinis vokas esti patinęs, paraudęs, palpuojant skausmingas. Voko
    plyšys įgyja horizontaliai paverstos „S” raidės formą. Užčiuopiama ašarų
    liaukos vokinė dalis. Per 2—3 dienas dar daugiau padidėja tiek
    palpebralinė, tiek ir orbitalinė ašarų liaukos dalis, todėl vokai dar
    labiau paburksta, parausta, atsiranda junginės chemozė, akies obuolys
    nustumiamas žemyn nosies pusės link. Akies obuolio judesiai tampa
    suvaržyti, todėl ligonis skundžiasi, kad jam akyse dvejina­si.
    Palpuojant ašarų liauką, ligonis jaučia skausmą. Jam skauda galvą,
    dažnai pakyla kūno temperatūra. Padidėja pažandžių limfmazgiai. Gydant
    ašarų liaukos uždegimas sumažėja arba retkarčiais komplikuojasi abscesu
    ar orbitos flegmona. Etiologija: uždegimą sukelia bakterinė arba
    virusinė infekcija. Dakrioadenitas yra komplikacija bendros infekcijos —
    gripo, anginos, ji dažnai susiformuoja persirgus epideminiu parotitu.
  • Dacryoadenitis chronica — lėtinis, dažniausiai abipusis, ašarų liaukos
    uždegimas. Viršutinių vokų lateralinė pusė patinsta, bet neskausminga,
    padidėja ašarų liaukos. Priežastys: įvairios organizmo ligos:
    tuberkuliozė, sifilis, sarkoidozė, limfogranulomatozė, leukemija ir kt.

KLINIKA

Voko
plyšys pasidaro panašus į gulsčią S raidę. Padidėjusi ašarų liauka gali
supūliuoti ir prakiurti. Kartais pakyla temperatūra, padidėja pažandžių
limfinės liaukos. Lėtinis dakrioadenitas būna sergant infekcine liga
(pvz., tuberkulioze, sifiliu) arba prisimeta neišsigydžius ūminio
dakrioadenito.

Tuomet ligoniui be skausmo patinsta viršutiniai
vokai. Kartais lėtinis dakrioadenitas prasideda sutrikus išorinių
sekrecijos liaukų funkcijai, ypač moterims po klimakso. Su mažėja ne tik
ašarų, bet ir kitų laikų bei gleivinių sekrecija; ašarų liaukos
atrofuojasi, pažeidžiamos ir nosies, gerklės, skrandžio bei lytinių
organų gleivinės. Ligoniui peršti akis , jose jis jaučia lyg krislą,
džiūsta burna, būna sunku ryti.

DIAGNOSTIKA

Ligos diagnozė dažniausiai nustatoma pagal tipišką dakriocistito kliniką ir apžiūrėjus naujagimio akis.

  • Kraujo tyrimas. Ūmiais atvejais atlikus kraujo tyrimą galima
    leukocitozė. Pasėlis. Įtarus pūlinga dakriocistitą atliekamas akių
    išskyrų pasėlis.
  • Dakriocistografija. Atliekama sunkesniais
    dakriocistito atvejais, ne ūminio periodo metu, įtariant nosies ašarų
    kanalo patologiją.

GYDYMAS

Gydyti ligą,
kuri sukėlė dakrioadenitą. Indikuotini antibio­tikai, sulfanilamidai,
simptominės priemonės (analgetikai, antipiretikai ir kt.). Vietiniai —
UAD, švitinti ultravioletiniais spinduliais. Junginės maiše­lį plauti
pašildytais antiseptiniais tirpalais, lašinti antibiotikų, sulfanilamidų
tirpalus, junginės maišelį ištepti antibiotikų tepalu. Kartais, jei
susidaro pūlinys, atliekama transkonjunktyvalinė incizija — išplaunama
antibiotikų tirpalais ir po to drenuojama.

Gydant ūminį
dakrioadenitą į akį lašinama antibakterinių vaistų, dedamas šildomasis
kompresas. Lėtinis dakrioadenitas gydomas hormonų preparatais,
dezinfekuojančiais tirpalais ir tepalais, ragenos mitybą gerinančiais
vaistais, kartais jonizuojančiu spinduliavimu; dėvimi kontaktiniai
lęšiai.

PROFILAKTIKA

Specifinių
profilaktinių priemonių nėra. Svarbu laiku pastebėti ligos simptomus ir
kuo greičiau kreiptis pas gydytojus. Tiksliai laikytis gydytojo
nurodymų, higienos.