Vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimas

APIBRĖŽIMAS

Vidurių
užkietėjimas (obstipacija) – retas, sunkus ar nevisavertis
tuštinimasis. Retu vadinamas tuštinimasis rečiau nei 3 kartus per
savaitę, nevisavertis – kai atrodo, jog pasituštinimas yra nevisiškas ir
norisi vėl grįžti į tualetą. Sunkus tuštinimasis yra kai tuštinantis
reikia stangintis, išmatos kietos ar spirų pavidalo, yra pasunkėjusio jų
išėjimo pojūtis, išsituštinimas užima ilgą laiką.

EPIDEMIOLOGIJA

Skirtingų
šaltinių duomenimis iki 20 proc. gyventojų patiria lėtinį vidurių
užkietėjimą, dažniau moterys nei vyrai. Ši problema tampa dar aktualesnė
vyresniame amžiuje – net 2/3 vyresnių kaip 70 metų amžiaus žmonių
patiria lėtinį vidurių užkietėjimą.
Asmenys, vartojantys vaistus
gretimoms ligoms gydyti vidurių užkietėjimą patiria dažniau – net 87%
asmenų, vartojančių opioidinius preparatus ir 63% opiatų nevartojančių
onkologinėmis ligomis sergančių pacientų nuolat turi šią problemą.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Vidurių
užkietėjimas – patologinė būklė, kuriai gali būti būdingi bent du
kriterijai trunkantys ilgiau nei 3 mėn. per pastaruosius 6 mėn.:

  • stanginimasis
  • kietos ar „šratų” pavidalo išmatos
  • nevisiško išsituštinimo jausmas
  • anorektalinės obstrukcijos/blokados jutimas
  • pagalba rankomis palengvinant tuštinimąsi (iškrapštymas rankomis, dubens dugno pakėlimas)
  • tuštinimasis <3 kartai per savaitę .

Lėtinis
vidurių užkietėjimas diagnozuojamas pirmiausia atmetus galimas
organines vidurių užkietėjimo priežastis. Tačiau net 90 proc. visų
vidurių užkietėjimo atvejų organinė priežastis nenustatoma.

Skiriamos šios vidurių užkietėjimo rūšys:

1. Normalaus tranzito (~59%)

  • Būna pilvo skausmas, pūtimas
  • Gali būti sumažėjęs rektalinis jaudrumas
  • Efektyvios skaidulos, osmoziniai laksantai

2. Lėto tranzito (~13%)

  • Jaunos moterys
  • Nėra tuštinimosi poreikio
  • Retas tuštinimasis kietomis išmatomis
  • Ne visada padeda skaidulos ir laksantai

3. Evakuacinė (~25%)

  • Dubens raumenų ar analinių sfinkterių funkcijos sutrikimas
  • Keistos padėtys tualete, poreikis padėti pirštu, spausti

Vidurių
užkietėjimas gali atsirasti dėl aukščiau išvardintų priežasčių arba dėl
antrinių priežasčių, kaip antai žarnos, išangės struktūros pakitimai,
vartojami kiti vaistai, kitos gretutinės ligos.

Pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys funkcinę obstipaciją:

  • Gyvensenos faktoriai: netaisyklinga mityba (mažai skaidulinių medžiagų, mažai skysčių), mažas fizinis aktyvumas;
  • Psichologiniai faktoriai;
  • Neteisingi tuštinimosi įpročiai (nuolatinis tuštinimosi poreikio
    slopinimas, kai tam „netinkamas laikas“, neužtenka laiko tuštinimuisi.

Vidurių užkietėjimas vystosi dėl turinio kietumo ir gausumo, sutrikusios žarnų motorikos, dėl žarnų susiaurėjimo.
Svarbiausios priežastys yra skaidulinių medžiagų maiste trūkumas,
vandens netekimas ar nepakankamas vartojimas. Taip pat žarnų judrumo
sumažėjimas, retas tuštinimasis (pvz. esant stresinėms situacijoms kaip
privatumo trūkumas ligoninėje – tuštinantis į antelę kitiems matant ar
girdint; ar tolimas, nepatogus tualetas, kaip kaimo lauko tualetai).
Išangės ligos (susiaurėjimas dėl randų, iškritimas, įplėša).

KLINIKA

Vidurių
užkietėjimas yra ne liga, bet simptomas ar kitos ligos išraiška. Ji
rodo, kad sutriko storojo žarnyno motorinė evakuacinė veikla. Sutrikus
motorinei funkcijai skundžiamasi retu potraukiu tuštintis, o sutrikus
defekacijai – dažnu noru tuštintis, bet pasituštinimu ne iki galo.

Skundžiamasi
retu tuštinimusi, skausmingumu ir diskomfortu tuštinantis. Išmatos
kietos konsistencijos, nepilnas pasituštinimo jausmas, stanginimasis
tuštinantis.
Išmatose gali būti gleivių ar kraujo. Neretai skundžiamasi diskomfortu pilve, apetito sumažėjimu, svorio kritimu.

DIAGNOSTIKA

Pacientas
nuodugniai ištiriamas, siekiant nustatyti, ar vidurių užkietėjimas yra
pirminis (funkcinis), ar kokios nors ligos pasekmė. Po nuodugnios
apklausos ir apžiūros atliekami įvairūs tyrimai – tiriamas kraujas,
šlapimas, išmatos. Kartais prireikia endoskopinio tyrimo ar net
biopsijos. Yra specialūs rentgenologiniai tyrimai žarnų turinio
tranzitui įvertinti.

GYDYMAS

Vidurių
užkietėjimas ne tik gyvenimo kokybę bloginanti liga, tačiau ir padidina
riziką susirgti storžarnės vėžiu arba būna jo simptomas. Pirmiausiai
gydoma vidurių užkietėjimą sukėlusi priežastis.
Pirmiausiai paskiriama dieta (padidinama skaidulinių medžiagų kiekis maiste) ir adekvatus skysčių vartojimas.
Vartojamos tuštinimąsi skatinančios natūralios medžiagos – nuovirai
(senos lapų), brankios medžiagos (sėlenos, metilceliuliozė, ispagula
žievelė).
Jei šios priemonės nepadeda, vartojami vaistai:

  • Išmatų minkštintojai: skystas parafinas, riešutų aliejaus klizmos.
  • Stimuliuojantys laisvinantys: bisakodil (tabletės ar žvakutės), senos preparatai, glicerolio žvakutės, natrio pikosulfatas.
  • Osmosiniai laisvinantys (sutraukia vandenį į žarnos spindį): laktuliozė, magnio druskos, natrio druskos, fosfatų klizmos.

Jei laisvinantieji nepadeda taikoma įpročių terapija, psichologinė pagalba.
Taip pat bandomi nauji vaistai serotonino agonistai tegaserod, prucalopride.
Prognozė priklauso nuo sukėlusios priežasties, jei adekvačiai gydoma,
suformuojami valgymo ir tuštinimosi įpročiai – pasveikstama.

PROFILAKTIKA

Vengti rizikos veiksnių.