Vidurių šiltinė

VIDURIŲ ŠILTINĖ

APIBRĖŽIMAS

Vidurių
šiltinė – tai ūminė sisteminė infekcinė liga, sukeliama bakterijų – salmonelių (Salmonela typhi), pasireiškianti
organizmo intoksikacija, blužnies padidėjimu, trumpalaikiu bėrimu.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Pasaulyje
PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis kasmet užregistruojama apie
17 mln. vidurių šiltinės atvejų ir apie 600 tūkst. mirties nuo šios infekcinės
ligos atvejų. Didžiausi rodikliai – ekonomiškai neišsivysčiusiose šalyse
(Afrikos, Azijos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse). Didelis vaidmuo tenka
sanitarinėms – higieninėms sąlygoms, ypač saugaus geriamo vandens aprūpinimui.
Vidurių šiltine dažniau ir sunkesnėmis formomis serga vaikai, paaugliai ir
jauni suaugę. Lietuvoje per paskutinius 15 metų užregistruoti 168 vidurių šiltinės
atvejai. Vidurių šiltinės atvejų labai sumažėjo: nuo 35 atvejų 1990 metais iki
3-7 atvejų 2000-2004 metais.

 

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Vidurių
šiltinės sukėlėjas – bakterija Salmonella typhi. Vidurių šiltinės sukėlėjai yra
pakankamai atsparūs išorinės aplinkos veiksniams: dirvožemyje, vandenyje gali
išgyventi 1-5 mėnesius, išmatose – iki 25 dienų, ant užterštos patalynės – iki
2 savaičių. Ilgą laiką šis sukėlėjas gali išlikti gyvybingas maisto
produktuose, ypatingai piene, mėsoje, mišrainėse. Maiste, kuris laikomas
aukštesnėje nei +18 laipsnių temeratūroje, šios bakterijos gali pasidauginti. Tačiau
minėtos bakterijos jautrios šilumos poveikiui. Veikiamos 70 laipsnių
temperatūros žūsta per 30 minučių, o virinimą pakelia vos keletą minučių.

Infekcijos
šaltinis- ligonis, sveikstantys žmonės ar kliniškai sveiki bakterijų
nešiotojai. Infekciją į aplinką išskiriama su išmatomis ir rečiau su šlapimu. Į
kitą organizmą patenka per vandenį ir maistą (ypač pieno produktai) užkrėstą
ligos nešiotojo, per nešvarias rankas. Imlumas vidurių šiltinei yra visuotinas.

Patekusios
į organizmą bakterijos dauginasi žarnyne, įsikverbia į kraują ir išnešiojamos
po visą organizmą. Nuo trečios ligos savaitės bakterijos šalinamos iš organizmo
su išmatomis, šlapimu, seilėmis, prakaitu, su motinos pienu. 3-5 %
persirgusiųjų lieka bakterijų nešiotojais net ir pasveikę.

KLINIKA

Laikas nuo
infekcijos patekimo į organizmą iki pirmų susirgimo požymių trunka nuo septynių
iki 23 dienų (vidutiniškai apie 2 savaites). Ligos klinikinė išraiška ir trukmė
įvairiems ligoniams nevienoda. Liga gali užsitęsti nuo 1 iki 8 ar daugiau
savaičių.  Nepradėjus iš karto gydyti
vidurių šiltinės, kiekvieną savaitę pasireiškia vis nauji simptomai- skiriami
pradinis, įkarščio, pagrindinių klinikinių požymių mažėjimo ir sveikimo
periodai.

Liga prasideda
lėtai, pasireiškia bendru silpnumu, greitu nuovargiu, pablogėjusiu apetitu,
galvos skausmu, neintensyviu šaltkrėčiu. Reiškiniai kasdien stiprėja ir po 4-5
dienų pasiekia maksimumą. Atsiranda meteorizmas, užkietėja viduriai. Septintą-
aštunta dieną prasideda įkarščio periodas- 
vargina galvos skaumas ir nemiga, sutrinka sąmonė, ligoniai kliedi.
Vidurių užkietėjimas kartais pasikeičia į viduriavimą iki 2-4 kartų per parą.
Išmatos primena žirnių sriubą. Atsiranda bėrimas ant pilvo, krūtinės šonų,
nugaros. Ligonis išsenka, paaštrėja veido bruožai. Ketvirtą ligos savaitę būklė
pradeda gerėti- mažėja temperatūra, praskaidrėja sąmonė, atsiranda apetitas,
sunormalėja viduriai. Sveikimo periodas tęsiaisi 2-3 savaites, priklausomai nuo
ligos sunkumo. Ligonio jėgos stiprėja, didėja kūno masė, atsistato sutrikusios
funkcijos. Tačiau dažnai liga pasireiškia komplikacijomis- kraujavimu į žarnyno
spindį, žarnos prakiurimu, smegenų, plaučių, inkstų pažeidimais.

 

DIAGNOSTIKA

Diagnozuoti
vidurių šiltinę padeda epidemiologiniai duomenys- bendravimas su sergančiuoju,
kelionė į Afrikos, Azijos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalis. Įtarti ligą
galima pastebėjus būdingus ligos simptomus. Patvirtinimui atliekami
laboratoriniai tyrimai- bakteriologinis kraujo tyrimas (kraujo pasėlis). Tai
ankstyvas diagnostikos metodas, teigiamas rezultatas gaunamas jau per pirmas
ligos dienas. Pastaruoju metu pradėta taikyti ir daugiau naujų, jautrių ir tinkamų
diagnostikos metodų.

 

GYDYMAS

Jei vidurių
šiltinė diagnozuota anksti po užsikrėtimo, paskiriamas gydymas antibiotikais.
Dažnai to pakanka ir pasveikstama per 7-14 dienų. Ligos požymiai turėtų pradėti
švelnėti jau antrą – trečią parą nuo antibiotikų vartojimo pradžios, tačiau
būtina, kad būtų suvartotas visas gydytojo paskirtas antibiotikų kursas. Reikia
gerkti daug skysčių, stengtis dažnai ir po nedaug valgyti.Jei pasireiškia
sunkūs ligos požymiai – pastovus pykinimas ir vėmimas, stiprus viduriavimas,
ištinęs pilvas, ligoniai gydomi ligoninėje. Jam yra privalomas lovos režimas
iki 10 dienų, po to kai kūno temperatūra tampa normali. Skiriami intraveniniai
antibiotikai, lašinamos lašinės.

 

PROFILAKTIKA

Keliautojai,
vykstantys į endemines vidurių šiltinės teritorijas (Pietų Aziją, kai kurias
Šiaurės ir Vakarų Afrikos šalis, Peru) gali užsikrėsti šia liga. Net ir
skiepytiems asmenims reikia vengti galimai užteršto maisto ir vandens.

 Skiepytis nuo vidurių šiltinės rekomenduojama
keliaujantiesiems į endemines šalis, ypač jei ten praleidžiama ilgiau kaip
mėnesį, jei neužtikrinamos higieniškos gyvenimo ir mitybos sąlygos, Skiepijami
asmenys nuo 2 metų amžiaus, suleidžiant vieną dozę. Imunitetas trunka 3 metus.

   Švarios rankos bei gyvenamoji aplinka,
saugus maistas ir geriamasis vanduo yra vidurių šiltinės profilaktikos
pagrindas.

Todėl
norint išvengti užsikrėtimo šiomis ligomis reikia:


Nuolat kruopščiai plauti rankas su muilu prieš valgį, prieš maisto gaminimą,
pasinaudojus tualetu, suteršus jas ligonio ar bakterijų nešiotojo išskyromis.


Vartoti saugų maistą ir geriamąjį vandenį. Jei nesate tikri, kad vanduo saugus,
patariame jį vartoti virintą. Saugoti maistą nuo musių. Tvarkant maistą,
laikytis ypatingos švaros.


Poilsio metu šalyse, kuriose labiau paplitusi ši infekcija, gerti fasuotą
geriamąjį vandenį, nepirkti ir nevartoti maisto iš gatvės prekeivių.


Vengti nepasterizuoto pieno ir jo produktų, pirktų iš atsitiktinių prekeivių ar
žinomų bakterijų nešiotojų.


Bakterijų nešiotojai neturi gaminti maisto pobūviams, o prieš gaminant maistą
šeimos nariams – laikytis ypatingos asmens higienos, t.y. kruopščiai plauti
rankas.


Saugoti geriamojo vandens šaltinius nuo užterštumo žmogaus fekalijomis.


Kruopščiai plauti, valyti vaisius, daržoves, vartojamus žalius.


Ligoniai, sveikstantys asmenys ir bakterijų nešiotojai turi kruopščiai plauti
rankas tekančiu šiltu vandeniu su muilu prieš maisto ruošimą, pasinaudojus
tualetu, prieš valgį.


Asmenų, kurių išmatose ar šlapime po persirgtos ligos randami sukėlėjai, taip
pat lėtinių bakterijų nešiotojų šlapimas ir išmatos turi būti nekenksminamos,
užpilant verdančiu vandeniu inde ir po 1 valandos išpilti į tualetą. Tokios
išskyros gali būti dezinfekuojamos užpilant jas 1 valandai chlorkalkių ar
kalcio hipochlorito milteliais.


Bakterijų nešiotojų patalynę, apatinius rūbus nukenksminti virinant 15 minučių
skalbimo miltelių tirpale. Indus, įrankius, šluostes, kempinėles indams plauti
virinti 15 minučių geriamosios sodos tirpale. Patalpas, aplinkos daiktus, durų
rankenas, tualetą plauti karštu sodos ar muilo tirpalu.


Atsiradus vidurių šiltinei būdingų negalavimų, ypatingai užtrukus karščiavimui,
kuo skubiau kreiptis į gydytoją.


Rutininė vakcinacija nuo vidurių šiltinės nerekomenduojama.