TULŽIES PŪSLĖS
AKMENLIGĖ

APIBRĖŽIMAS

Tulžies
pūslės akmenligė – tai virškinamojo trakto susirgimas, kurio metu tulžies
pūslėje ar latakuose iš tulžies ingredientų susidaro tulžies akmenys. Liga gali
būti besimptomė arba sukelti skausmus ir komplikacijas.

EPIDEMIOLOGIJA

Didžiausias
sergamumas tulžies akmenlige yra Vakaruose, išsivysčiusiose valstybėse.
Lietuvoje tulžies akmenis gali turėti apie 400 000 gyventojų, tačiau
klinikiniai simptomai pasireiškia tik 10 -15 proc. visų atvejų. Motrys serga du
kartus dažniau negu vyrai. Jauno amžiaus žmonės serga retai, sergamumas didėja
su amžiumi ir, manoma, kad kas antras vyresnis nei 80 metų amžiaus žmogus turi
akmenis tulžies puslėje.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Žinoma
daug veiksnių, kurie gali įtakoti akmenų atsiradimą- moteriška lytis, nėštumas,
vyresnis amžius, paveldimumas, viršsvoris, riebus maistas, staigus svorio
metimas, gretutinės ligos (CD, Krono liga ), kai kurių medikamentų vartojimas
(kontraceptikų).

Veikiant
šiems rizikos veiksniams, tulžies pūslėje ir latakuose gali susidaryti 3 rūšių
akmenys-cholesteroliniai, pigmentiniai ir mišrūs. Cholesteroliniai akmenys
formuojasi dėl cholesterolio pertekliaus tulžyje. Pigmentiniai akmenys
susidaro, kai tulžyje padaugėja nekonjuguoto bilirubino (jis yra netirpus
vandenyje,  neurotoksiškas ir  sudaro tirpius grįžtamus kompleksus  su kraujo baltymu albuminu). Jo kiekis gali
padidėti esant infekcijai biliarinėje sistemoje, vykstant eritocitų irimui,
sergant kepenų ciroze. Rečiau pasitaiko mišrūs tulžies pūslės akmenys, kurie
formuojasi dėl tulžyje esančių ingridientų proporcijų sutrikimo, pvz., kai
tulžyje padaugėja kalcio dėl jo apykaitos sutrikimo organizme ar per didelio jo
kiekio patekimo į organizmą.

KLINIKA

Tulžies pūslėje
esantys akmenys dažnai nesukelia jokių simptomų ir tokie gali išlikti visą
gyvenimą, kartais pasireiškia ligos komplikacijos iki tol, rodos, buvusiam
sveikam asmeniui. Simptominė ligos forma pirmiausia paprastai sukelia
akmenligei būdingus skausmus (kepenų dieglius). Skausmas prasideda staiga, skauda
epigastriumą ir po dešniuoju šonkaulių lanku. Diegliai gali plisti į nugarą,
tarpumentę, dešinę ranką. Skausmas yra nuolatinis, dažnai išprovokuotas riebaus
maisto, trunka apie 1-3 valandas. Ligonis gali skųstis pykinimu, vėmimu,
karščiavimu, kartais stebimas akių sklerų (akies baltumo) pageltimas. Asmuo
gali pastebėti, kad išmatos tapo nebūdingos šviesios spalvos, o šlapimas
patamsėjo.

Tulžies pūslės
akmenligė gali sukelti pavojingas komplikacijas- tulžies pūslės ar latakų
uždegimą, tulžies pūslės gangreną, prakiurimą, pūlių susitelkimą pūslėje,
pankreatitą. Dažniausią komplikaciją- tulžies pūslės uždegimą- galima įtarti,
jei ligoniui sergančiam akmenlige pasireiškia simptomų triada- skausmas,
karščiavimas su šaltkrėčiu ir gelta.

DIAGNOSTIKA

Gydytojas įtaria
ligą įvertinęs ligonio nusiskundimus, kurie paprastai būna tipiški akmenligei.
Žinoma, kartais liga pasireiškia ir netipiška klinika, nes kartu su akmenlige
sergama ir gretutinėmis ligomis, iradijuojantis skausmas gali imituoti kitų
organizmo sistemų sutrikimus ir pan. Diagnostikai svarbi paciento apžiūra,
kurios metu atliekami testai, pilvo skausmui vertinti. Kitas žingsnis diagnozuojant
akmenligę- laboratoriniai tyrimai (kraujyje- uždegimo rodikliai, kepenų ir
tulžies puslės bei latakų sistemos pažeidimo požymiai) ir instrumentiniai
tyrimai (pilvo organų sonoskopinio tyrimo metu matomi akmenys tulžies pūslėje,
latakuose, tulžies pūslės uždegimo požymiai, išplėsti tulžies latakai; taip pat
atliekama endoskopinė retrogradinė cholecistopankreatografija, esant tulžies
latakų užsikimšimo požymiams).

GYDYMAS

Pasireškus
dieglių priepuoliui reikia nedelsiant kreiptis pagalbos į gydytoją. Dieglių
priepuolio metu pirmiausia malšinamas skausmas- gali padėti nitroglicerinas po
1 tabletę kas 30 min., o kartu skiriami narkotiniai analgetikai. Tulžies
akmenligę, kuri sukelia simptomus, galima gydyti tiek chirurgiškai, tiek
nechirurginiais metodais. Dažniausiai atliekama operacija, kuomet tulžis
pašalinama operacijos metu, pilvo sienoje padarius keturias skylutes- pro jas
įkišama videokamera ir instrumentai (laparoskopinė cholecistektomija).
Alternatyvi operacija- tulžies pūslės pašalinimas atliekant pjūvį pilvo sienoje
(laparotominė cholecistektomija) sukelia daugiau pooperacinių komplikacijų,
ilgesnis pooperacinis gydymo laikas.

Neoperacinis
gydymo metodas- akmenų tirpinimas medikamentais- chenodeoksicholio ir
ursodeoksicholio rūgštimi. Vaistai vartojami per burną, tačiau toks gydymas
tinka tik kai kuriems pacientams- kiekvienu atveju gydymo taktika parenkama
indvidualiai.

Daug kitų gydymo
metodų, kurie atliekami pasaulyje, Lietuvoje šiuo metu netaikomi.

PROFILAKTIKA

Tulžies
akmenligės atveju profilaktika turi didelę reikšmę- mityba ir gyvensena gali
įtakoti ligos atsiradimą ir eigą, todėl patariama:

1.     
Valgyti
reguliariai ir dažnai, 4-6 kartus per dieną;

2.     
Maistas
turi būti subalansuotas pagal sveikos mitybos piramidę;

3.     
Naudinga
valgyti daugiau riešutų (migdolų, graikinių);

4.     
Augalinis
maistas ir jame esanti ląsteliena- svarbi visavertės mitybos dalis, o optimaliausias
pasirinkimas- kvietinės sėlenos. Jos užplikamos karštu vandeniu ir suvartojamos
pusę valandos prieš valgį, jas galima dėti į gaminamą maistą;

5.     
Fizinis
aktyvumas padės išvengti ne tik akmenligės, bet ir kitų susirgimų;

6.     
Patariama
riboti alkoholio vartojimą, mesti rūkyti;

7.     
Vengti
gazuotų ir šaltų gėrimų;

8.     
Saldumynai
turi būti vartojami saikingai;

9.     
Patariama
valgyti daugiau daržovių ir vaisių, gerti natūralias sultis;

10. 
Tulžies
akmenligės profilaktikai siūloma valgyti arbūzų, melionų, moliūgų, gerti pieno
išrūgas, pasukas.