Tinklainės arterijos nepraeinamumas

Tinklainės arterijos nepraeinamumas

APIBRĖŽIMAS

Centrinės tinklainės arterijos arba šakos nepraeinamumas – Occlusio arteriae centralis retinae an rami arteriae centralis retinae – užsikimšus
centrinei tinklainės arterijai, staiga žmogus pradeda blogiau matyti
arba visiškai apanka. Skausmų paprastai nebūna, gali būti kiek
išsiplėtęs vyzdys. Dažniausiai užsikemša centrinė tinklainės arterija,
tačiau kartais gali būti pažeista tik jos šaka, tada akiplotis ir rega
sutrinka tik iš dalies. Pap­rastai sužalojama centrinė vienos akies
tinklainės arterija, bet pasitaiko pakitimų ir abiejose akyse.

EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai
užsikemša centrinė tinklainės arterija, tačiau kartais gali būti
pažeista tik jos šaka, tada akiplotis ir rega sutrinka tik iš dalies.
Pap­rastai sužalojama centrinė vienos akies tinklainės arterija, bet
pasitaiko pakitimų ir abiejose akyse.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Embolas
gali užkimšti centrinę tinklainės arteriją ser­gant širdies reumatu.
Gali būti oro ar riebalų embolijos stipriai nukraujavus, po traumų.
Sergantiems ateroskleroze, hipertonija, diabetu, endarteritu dažnai
centrinėje tinklainės arterijoje susidaro trombas, kuris sutrikdo kraujo
apytaką. Gali turėti įtakos ir uždegiminiai procesai organizme;
septicemija, tromboflebitas, septinis endokarditas. Kartais panašūs
pakitimai gali būti esanti angiospazmui, kai yra pažeistos tinklainės
kraujagys­lės dėl hipertonijos,  apsinuodijus chininu.

Prognozė —
dažniausiai bloga. Tik esant kraujagyslių spazmui, rega pagerėja, o
susiformavus embolui ar trombui, rega lieka bloga, nes ligoniai
dažniausiai kreipiasi per vėlai, kai tinklainė ir regos nervas jau būna
negrįžtamai pakitę. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir tuoj
pat pradėti gydyti.

Rizikos faktoriai:

  • Smegenų tranzitorinės išeminės atakos epizodai
  • Ilgųjų kaulų lūžiai (riebalinė embolizacija)
  • Cukrinis diabetas
  • Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos
  • Sisteminė arterinė hipertenzija
  • Gigantinių ląstelių arteriitas ar kitos kilmės vaskulitas
  • Amaurosis fugax epizodai (trumpalaikis keletą minučių trunkantis matymo pablogėjimas).

KLINIKA

Oftalmoskopuojant
akies dugną, matyti pilkšvai balzgana paburkusi tinklainė, kartais gali
būti smulkių kraujosruvų. Macula lutea srityje yra maža tamsiai raudona
dėmė — tai „vyšnios kauliuko“ simptomas. Šioje srityje per ploną
tinklainę persišviečia tamsiai raudonas pigmentinis epitelis ir
gyslainės kapiliarai. Tinklainės arterijos siau­ros, tuščios, primena
baltos spalvos siūlus, venos taip pat susiaurėjusios. Spaudžiant akies
obuolį nei venų, nei arterijų pulsacijos nematyti. Tokia būsena atitinka
tinklainės ischemijos stadiją, stadium ischemicum, ji trunka apie dvi
savaites, o vėliau pereina į atrofijos stadiją, sta­dium atrophicum.
Tinklainės paburkimas mažėja, duobutės raudonumas išnyksta. Kraujagyslės
lieka labai siauros, regos nervo diskas baltas, akis beveik nieko
nemato. Kartais tinklainėje gali būti gana stambi cilioretininė
arterija, tuomet išlieka nedidelis nepakitusios tinklainės plotelis,
truputis akipločio ir žmogus šiek tiek mato.

DIAGNOSTIKA

Regėjimo aštrumas: žymus vienos akies regėjimo aštrumo pablogėjimas ar apakimas.

Vyzdžio reakcija: išnykusi tiesioginė vyzdžio reakcija į šviesą.

Biomikroskopija: nėra akių patologijos, galėjusios sąlygoti matymo pablogėjimą.

Oftalmoskopija:

  1. Tinklainės arterijos labai siauros, netolygaus spindžio
  2. Susirgimo pradžioje tinklainės arterijose ir venose matoma kraujo stulpelio segmentacija
  3. Galimi
    vatos formos židiniai (pilkšvai balti, purūs, neaiškių ribų židiniai
    dėl nervinių skaidulų žūties, lokalūs nervinių skaidulų sluoksnio
    infarktai)
  4. Tinklainė blyški, pilkai balkšvos spalvos, neskaidri, paburkusi (dėl paviršinių tinklainės sluoksnių nekrozės)
  5. „Vyšnios
    kauliuko“ simptomas – foveos srityje tinklainė plonesnė, todėl čia
    tinklainė persišviečia ir matomas tinklainės pigmentinis epitelis ir
    gyslainė
  6. Regos nervo diskas RND blyškus, neryškiom ribom

GYDYMAS

Nemaitinama
tinklainė išsilaiko tik apie 100 minučių, vėliau ji pakinta
negrįžtamai. Pirmiausia ligoniui reikia masažuoti akies obuolį, duoti
įkvėpti amilnitrito ar CO2, nitroglicerino. Tinklainės krauja­gyslėms
praplėsti retrobulbariai sušvirkšti kraujagysles plečiančių medi­kamentų
— acetilcholino 1:10000 — 0,3—0,5 ml. Esant trombozei, skirti enzimus,
kraujagysles plečiančius medikamentus, sušvirkščiant į veną ar į
raumenis (nikotino rūgštį, papaveriną, eufiliną, kavintoną). Sergantį
centrinės arterijos tromboze ištirtą ligonį jei yra indikacijų, ga­lima
gydyti tiesioginio ar netiesioginio veikimo antikoaguliantais,
krauja­gyslių sieneles bei kraujo krešumą veikiančiais medikamentais.

PROFILAKTIKA

Nėra.