Rožiniai spuogai

ROŽINIAI SPUOGAI

APIBRĖŽIMAS

Rožiniai
spuogai yra lėtinis, dažnai paūmėjantis, į aknę panašių ligų grupei
priskiriamas  ir stipriai su kapiliarų vazomotoriniu
aktyvumu susijęs odos susirgimas, pažeidžiantis centrinę veido dalį (skruostus,
smakrą, nosį, kaktą). Liga apima ir kitus požymius: karščio pylimo jausmą, odos
raudonę, teleangiektazijas (kraujagyslinės dėmės dėl nuolat išsiplėtusių odos
kraujagyslių), odos patinimą, papules (ribotas odos iškilimas), pustules
(ribotos ertmės, pripildytos pūlių), akių pažeidimą, rinofimą (jungiamojo
audinio ir riebalų liaukų išvešėjimas).

 

EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai
suserga 40-50 metų amžiaus asmenys, moterys serga dažniau negu vyrai.
Pastebėta, kad rožiniais spuogais dažniau serga asmenys, kurių odos tipas
šviesus ir tie, kurių šeimoje yra asmenų sergančių šia liga.

 

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Ligos
priežastys nėra iki galo išaiškintos, tačiau nustatyta, kad dėl veido
kraujagyslių labilumo atsiranda eritema – paviršinių kraujagyslių veide
išsiplėtimas. Dėl padidėjusio kraujo priplūdimo į veido odos paviršinių
kraujagyslių tinklą, skystoji kraujo dalis išeina iš kraujagyslių į audinius ir
sukelia edemą. Edema gali sąlygoti jungiamojo audinio vešėjimą.

 

KLINIKA

Liga vystosi
palaipsniui, tačiau nemaža dalis asmenų pradinius simptomus vertina kaip
natūralų senėjimo procesą. Taigi, labai svarbus ankstyvas diagnozės nustatymas
ir tinkamas gydymas – ligos progresavimas gali būti sustabdytas ir taip
išvengima negrįžtamų procesų odoje, galimo apakimo.

Ligonis
skundžiasi praeinančia staigia ir dažna veido eritema – odos paraudimo-
pabalimo reakcija. Tačiau eritema gali būti ir persistuojanti. Ant odos
atsiranda bėrimo elementai – daugybinės kūgio formos raudonos spalvos papulės.
Kartu gali būti ir pustulių. Sergant rožiniais spuogais dažnai atsiranda ir
teleangiektazijų. Centrinė veido dalis pleiskanojanti, sausa, šiurkšti, taip
pat stebima veido patinimas. Sergantieji dažnai kenčia nuo karščio, deginimo
jausmo veide, akių deginimo, niežulio, dažnų konjunktyvitų, vokų odos uždegimų.
Ligai progresuojant atsiranda rinofima.

 

DIAGNOSTIKA

Diagnozę
gydytojas paprastai nustato remdamasis klinikiniu vaizdu ir specialūs tyrimai
nėra atliekami. Kartais papildomai tiriama, kai gydymas neefektyvus ar yra
neįprasta rožinių spuogų forma.

 

GYDYMAS

Pirmiausiai
pasirenkamas vaistas ržinių spuogų gydymui yra antibiotikai. Vietiškai ant odos
naudojami tokie antibiotikai: metronidazolis (pagrindinis vaistas), klindomicinas,
eritromicinas, tetraciklinas. Taip pat vartojami ir geriamieji antibiotikai,
dažniausiai doksiciklinas, kuris vartojamas apie 12 savaičių. Kiti vietiškai
vartojami preparatai: azelaininė rūgštis, kuri pasižymi priešuždegiminiu
veikimu, retinoinė rūgštis, įtakojanti kraujagyslinį komponentą, vitamino C
preparatai, mažinantys eritemą. Esant sunkiai ligos eigai, ligoniui skiriama
gerti antibiotikų ir izotretinoino (sintetinis retinoidas), kartais skiriama ir
hormonų terapija.

Galimas ir
chirurginis dėl ligos atsiradusių teleangiektazijų ir rinofimos gydymas.

 

PROFILAKTIKA

Ligoniu patariama vengti ligą
provokuojančių ir ūminančių faktorių: streso, saulės, vėjo, karštų gėrimų,
aštraus maisto, alkoholio, karščio – šalčio kaitos.