GPH diagnostikos ir gydimo gairių santrumpa

Kryptingai ištirti reikėtų tuos pacientus, kurie turi AŠTS, kurie patys nori sveikatos patikrinimo (profilaktiškai), arba kuriems uždavus IPSS klausimyno klausimus buvo nustatyta, jog tokį patikrinimą būtina atlikti. Kryptingą ligonio sveikatos būklės ištyrimą ir įvertinimą turėtų sudaryti šios dalys:

  • kruopštus anamnezės surinkimas ir simptomų įvertinimas
  • fizinis paciento ištyrimas įskaitant ir apčiuopą per tiesiąją žarną (DRT)
  • juostelinis šlapimo tyrimas (jei teigiamas juostelinis šlapimo tyrimas, tai turėtų būti atliekamas mikroskopinis šlapimo tyrimas ir šlapimo pasėlis)
  • taip pat tūrėtų būti atliekamas PSA tyrimas vyrams, kurių tikėtina gyvenimo trukmė mažiausiai dar 10 metų.

Ligonį nukreipti urologui reikėtų tada, kai:

  • ligonis surenka labai daug balų iš specifinių simptomų skalės klausimynų, aukštas NPR (GPH poveikio rodiklis) arba labai sumažėjęs šlapimo srovės greitis
  • anamnezėje yra hematurijos, šlapimo susilaikymo ar pasikartojančių šlapimo takų infekcijų epizodas
  • apčiuopiami priešinės liaukos pakitimai DRT metu arba apčiuopiama šlapimo pūslė PSA kieki didesnis nei 4ng/ml
  • laisvas:bendras PSA santykis yra mažesnis nei 0,19 (jeigu PSA kiekis tarp 4 ir 20ng/mL\l).

Svarbiausi GPH diagnostikos teiginiai:

  • GPH simptomus galima išmatuoti ir įvertinti su IPSS klausimynu
  • apčiuopa pirštu per tiesiąją žarną (DRT) turi būti atliekama fizinio ištyrimo metu
  • PSA kiekio nustatymas padeda vertinti prostatos vėžio riziką ir gal suteikti informacijos apie prostatos tūrį
  • urofloumetrija padeda nustatyti obstrukcijos laipsnį (stiprumą)
  • liekamasis šlapimo tūris pasišlapinus (su tam tikrais pokyčiais) rodo šlapinimosi efektyvumą
  • urodinaminis ligonio ištyrimas gali būti naudingas tik tam tikrais atvejais