Prostatos rezekcija per šlaplę (TURP)

Apytikriai vis dar 95% visų prostatektomijų yra atliekamos per šlaplę (TURP operacija). Į šlaplę yra įvedamas rezektoskopas su diatermine kilpa, kuria išpjaunami nedideli hiperplazinio audinio gabalėliai ir pašalinami per rezektoskopo movą. Operaciją galima atlikti spinalinėje, epidūrinėje arba negilioje bendroje nejautroje. Šlapimo kateteris po operacijos paliekamas nuo 36 iki 48 valandų. Simptomai susilpnėja apytikriai 70–90% ligonių, o kartu patikimai padidėja ir šlapimo srovės greičio pikas iki labai gero lygio (15–20 ml/s).

Prostatektomijos indikacijos GPH sergantiems ligoniams:

  • ūminis šlapimo susilaikymas
  • lėtinis šlapimo susilaikymas dėl prostatinės obstrukcijos
  • pasikartojančios šlapimo takų infekcijos/hematurija
  • šlapimo pūslės akmenys dėl GPH
  • inkstų funkcijos nepakankamumas dėl GPH
  • didelis šlapimo pūslės divertikulas/divertikulai
  • varginantys AŠTS, išliekantys po gydymo vaistais
  • paciento pageidavimas

Prostatos pašalinimo per šlaplę (TURP), prostatos įpjovimo per šlaplę (TUIP) ir atviros prostatektomijos išeitys ir komplikacijos

Komplikacijos. Erekcijos sutrikimas vyrams po TURP operacijos būna apytikriai 2–5%, tačiau vis dar nėra aiškaus ir racionalaus šio nemažo dažnio paaiškinimų, bet manoma, kad didelė dalis ligonių šią komplikaciją patiria dėl psichosomatinių priežasčių arba tiesiog dėl senyvo amžiaus. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad pooperacinė impotencija būna apytikriai 4%  vyrų, kuriems atliekamos bendro tipo operacijos, nesusijusios su šlapimo išskyrimo ir lytine sistema. Kitose studijose teigiama, kad erekcijos sutrikimai po TURP nėra dažnesni nei panašioje vyrų grupėje aktyviu stebėjimu gydytiems pacientams. O vienoje studijoje buvo pateikta įrodymų, kad lytinė funkcija po TRUP operacijos net pagerėjo. Dažniausia TURP operacijos komplikacija – retrogradinė ejakuliacija. Ji vystosi dėl šlapimo pūslės kaklelio sfinkterio pašalinimo, tada ejakuliacijos metu šlapimo pūslės kaklelis nebeužsidaro ir sėkla retrogradiškai patenka į šlapimo pūslę užuot per šlaplę tekėtų į išorę. Dažniausiai tai nevargina ir nesukelia netikėtų nemalonumų pacientams, kurie prieš operaciją buvo apie tai įspėti ir apie su jais apie tai buvo kalbėtasi, tačiau būtina informuoti ligonį, jog ši komplikacija negrįžtama. Kitos TURP komplikacijos: operacinis ir antrinis kraujavimas (prieš operaciją reikėtų nutraukti antikoaguliantų, antitrombocitinių vaistų ir aspirino vartojimą), šlapimo nelaikymas dėl sfinkterio pažeidimo (<1%) ir šlaplės striktūros. Nors po TURP operacijos šlapimo nelaikymas yra labai retas reiškinys, tačiau įvykus šiai komplikacijai gyvenimo kokybė pablogėja labai stipriai. Dauguma pacientų keletą savaičių po operacijos skundžiasi dizurija ir staiga atsirandančiu noru šlapintis. Jei šie simptomai užtrunka, tai tokį ligonį būtinai reikėtų patikrinti dėl galimos šlapimo takų infekcijos. Šias laikais kraujo perpylimo dėl TURP reikia mažiau nei 5% pacientų. Retkarčiais ligoniams vis dar išsivysto šlaplės striktūros, kurios yra pagydomos, tačiau tam būtina papildoma intervencija.

Prostatos pašalinimas per šlaplę:

(a) pašalinama vidurinė dalis
(b) šonuose esantis adenomos audinys paliekant ertmę, kuri savaime epitelizuojasi per 4–6 savaites. 

Retrogradinė ejakuliacija dėl šlapimo pūslės kaklelio sfinkterio pašalinimo yra dažna TURP procedūros pasekmė.

Rezultatai (išeitys). TURP ir atvira prostatektomija labiausiai sumažina simptomus ir labiausiai padidina šlapimo srovės greitį iš visų GPH gydymo būdų, kuriuos šiuo metu galima taikyti, išskyrus tik prostatektomiją holmium lazeriu. Nors dauguma pacientų yra patenkinti TURP operacijos rezultatais, tačiau apie 10–20% ligonių rezultatai po operacijos būna blogesni nei puikūs. TURP operacijos rezultatus gali pagerinti kruopštus simptomų įtakos kasdieniam gyvenimui vertinimas ir labai tikslus obstrukcijos atsiradimo ir stiprumo atpažinimas. Gydymo įstaigose, kuriose tinkamai atrenkami (atrenkami tie ligoniai, kuriems būtinas gydymas ligoninėje) pacientai, ir dirba patyrę chirurgai, GPH atvejų turėtų būti ne daugiau nei 10%, o mirtingumas gydant šią ligą turėtų būti žymiai mažesnis nei 1%. Ilgainiui gali tekti dar kartą operuoti ligonius, kuriems atauga prostata arba būna kitų su šlapimo išskyrimo sistema susijusių problemų. Teigiama, kad bendras pakartotinių operacijų per 8 metus dažnis yra 20%.