Osteosarkoma

APIBRĖŽIMAS

Osteosarkoma
– viena pagrindinių kaulų piktybinių navikų rūšių, sudaro šeštadalį
visų vaikų piktybinių navikų. Vaikams tumoras dažniausiai lokalizuojasi
kaulų galuose, kur augimas intensyviausias, ypač šlaunikaulyje ar
blauzdos kauluose apie kelį, rečiau – dubenkaulyje, žandikauliuose ar
šonkauliuose. 20 % atvejų, diagnozavus ligą, iš karto nustatomos
metastazės (dažniausiai plaučiuose).

EPIDEMIOLOGIJA

Serga
vyresni nei 10 m. vaikai, didžioji dalis – paauglystėje, kuomet,
suintensyvėjus skeleto augimui, nevaldomai ir be tvarkos ima daugintis
kaulinio audinio ląstelės. Berniukai serga du kartus dažniau.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kaulų
navikų priežastys nėra žinomos. Manoma, kad įtakos gali turėti
genetinis polinkis (didesnę kaulų vėžio išsivystymo riziką turi žmonės
sergantys tam tikrais retais genetiniais sindromais, tokiais kaip
Li-Fraumeni sindromas, Rothmund-Thomson sindromas, paveldima
retinoblastoma), Paget‘o liga, didelės jonizuojančio spinduliavimo
dozės, kitos priežastys.

KLINIKA

Pagrindiniai požymiai:

                     
– kaulų skausmas, dažniausiai galūnėse, galintis suintensyvėti fizinio
krūvio metu, arba atvirkščiai – naktį;

                      – skaudamos vietos paraudimas, patinimas;

                      – judesių ribotumas, šlubavimas;

                      – kaulų lūžiai menkiausio fizinio krūvio metu.

Esant
metastazėms plaučiuose, dažniausiai nebūna jokių požymių, tik kartais
pasireiškia kosulys, dusulys, krūtinės skausmas. Pažengusios ligos
atveju atsiranda karščiavimas, svorio kritimas.

Ilgą laiką kaulų
vėžys gali nesukelti jokių simptomų, ir gali būti aptiktas atsitiktinai,
tiriantis dėl kitų priežasčių. Augliui augant, gali atsirasti kaulų
skausmai, kaulai gali deformuotis, jie tampa trapūs, gali įvykti
patologiniai lūžiai. Ligai progresuojant vystosi bendras silpnumas,
mažėja kūno masė, silpsta imuninė sistema, dėl ko prisideda infekcijos,
taip pat gali išsivystyti inkstų funkcijos nepakankamumas.

DIAGNOSTIKA

Rentgenologiniai
tyrimai, kaulų skanavimas padeda nustatyti naviko dydį, vietą ir
išplitimą. Kai kurių medžiagų, rodančių kaulo irimą, padaugėjimas
kraujyje (pvz., kalcio, fermento šarminės fosfatazės), labiau būdingas
piktybiniams navikams ir metastazėms. Kaulo naviko biopsija padeda
nustatyti ar auglys gerybinis, ar piktybinis, jo rūšį, piktybiškumo
laipsnį. Esant piktybiniam navikui, atliekami papildomi tyrimai jo
išplitimui, metastazėms nustatyti: krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos,
echoskopija, kt. Nustačius, kad kaulo auglys yra metastazė, atliekami
tyrimai taip vadinamam pirminiam vėžiui surasti.

GYDYMAS

Daugumai
pacientų taikomas chemoterapinis gydymas, po kurio atliekama naviko
pašalinimo operacija. Vėliau skiriamas papildomas chemoterapijos kursas.
Spindulinis gydymas nėra itin efektyvus.

Chirurginis gydymas:
operacinis naviko pašalinimas – svarbiausias osteosarkomos gydymo būdas.
Stengiamasi pašalinti kiek galima daugiau navikinio audinio kartu su jį
supančiais sveikais audiniais (t.y. „sveikų audinių ribose”) bei
gretimais limfmazgiais. Kartais šalinamos ir metastazės plaučiuose.
Esant navikui ilguosiuose kauluose, atliekama galūnę išsauganti
operacija arba amputacija. Operacijos metodas pasirenkamas priklausomai
nuo daugelio veiksnių.

Chemoterapija paskiriama dar iki
operacijos, tikintis, kad naviko apimtis sumažės ir jį bus galima
pašalinti chirurgiškai. Chemoterapiją papildomai taikant po chirurginio
gydymo, sunaikinamos nepašalintos ląstelės. Dažniausiai naudojamas
metotreksatas (didelėmis dozėmis), doksorubicinas, ciklofosamidas,
ifosfamidas, cisplatina, karboplatina ir etopozidas.

Spindulinis
gydymas: kadangi aplinkiniai sveikieji audiniai yra jautresni
spinduliuotei nei pats navikas, pirminio tumoro gydymui šis metodas
taikomas retai. Kartais jis naudojamas metastazinių židinių sukeltam
skausmui malšinti.

Kitos priemonės: tiriamos monokloninių antikūnų panaudojimo kartu su chemoterapija galimybės.

PROFILAKTIKA

Nėra.