Osteoporozė

APIBRĖŽIMAS

Osteoporozė
– kaulų liga, kuri pasižymi kaulų tankio mažėjimu, maža kauline mase,
kaulų trapumu. Dažnai vadinama „tyliąja epidemija“, nes pats kaulų
retėjimas nejuntamas. Simptomai – skausmas, kaulų lūžiai net dėl menkų
traumų – pasireiškia tik ligai progresavus. Dažniausiai serga vyresnio
amžiaus žmonės, ypač moterys.

EPIDEMIOLOGIJA

Ši
liga vargina apie 50 proc. vyresnių nei 50 metų moterų ir 15 proc.
vyrų. Tačiau osteoporozė gali pradėti vystytis jau nuo 30 metų, todėl
profilaktikos priemonių patariama imtis jaunesniame amžiuje. Ja serga 200 milijonų žmonių, osteoporoze rizikuoja susirgti 1 iš 3 moterų ir 1 iš 5 vyrų virš 50m. amžiaus.
Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) yra paskelbusi šią ligą antra
didžiąja liga pasaulyje ir anot Tarptautinio Osteoporozės Fondo (TOF)
dėl osteoporozės hospitalizacijų būna žymiai daugiau nei dėl daugumos
kitų ligų, tokių ir kaip krūties vėžys ar širdies infarktas.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Žmogaus
kauluose visą laiką vyksta pokyčiai: rezorbcija (irimas) ir naujo
kaulinio audinio formavimasis. Vaikystėje ir jaunystėje formavimosi
procesai aktyvesni, nei irimo, todėl iki 30 m kaulai auga, tvirtėja,
tankėja. Vyresniame amžiuje rezorbcija spartesnė nei atsinaujinimas,
todėl prarandama dalis kaulinės masės ir gali prasidėti osteoporozė.
Moterų sergamumui įtaką daro po menopauzės ar jos metu vykstantys
hormoniniai pokyčiai, dėl kurių prarandama iki 15 proc. kaulų masės.

Pagrindinė
osteoporozės priežastis – homonų apykaitos sutrikimai. Kalcio patekimą į
kaulus reguliuoja sudėtinga hormoninė sistema: parathormonas,
kalcitoninas, vitaminas D, taip pat lytiniai hormonai –  estrogenai
moterims ir testosteronas vyrams.

Pagal priežastis skiriamos dvi osteoporozės rūšys:
                      1. Pirminė:
a. I tipo (pomenopauzinė) – vystosi dėl moteriškų hormonų (estrogenų) trūkumo.
b. II tipo (senatvinė) – ją sąlygoja vitamino D apykaitos sutrikimas ir kalcio įsisavinimo sumažėjimas.
                      2. Antrinė:
a. Sergant ligomis, sutrikdančiomis kaulinio audinio apykaitą
(akromegalija, amiloidozė, cukrinis diabetas, hemofilija, endometriozė,
išsėtinė sklerozė, Kušingo sindromas, reumatoidinis artritas,
sarkoidozė, tireotoksikozė, kt.).
b. Veikiant kai kuriems vaistams
ir toksinėms medžiagoms (kortikosteroidai, prieštraukuliniai,
citotoksinai, heparinas, nikotinas, alkoholis, aliuminis, litis).

Rizikos veiksniai:

• Amžius (daugiau nei 50 metų);
• Lytis (moteriška);
• Genetika (jei kas nors sirgo šeimoje) ;
• Smulkus sudėjimas ir mažas svoris;
• Menopauzė;
• Pašalintos kiaušidės (ypač iki 45 m amžiaus);
• Fizinio aktyvumo stoka;
• Mažas kalcio ar vitamino D kiekis maiste;
• Alkoholio vartojimas;
• Rūkymas, pasyvus rūkymas;
• Dideli kofeino kiekiai;
• Kai kurios kitos ligos;
• Kai kurie vaistai nuo epilepsijos, skydliaukės hormonai.

KLINIKA

Nedidelis
griuvimas, staigus judesys ar net apsivertimas lovoje sukelia kaulų
lūžius. Dažniausiai lūžta stuburo slanksteliai, šlaunikaulis, dilbis,
riešas, dubuo, žastikaulis. Ypač skausmingi – slankstelių lūžiai.
Susiglaudus dviem slanksteliams krypsta stuburas, formuojasi kupra.

Vienas
iš pirminių ligos simptomų dažnai būna juosmens skausmas, naktinis
mėšlungis. Kiti požymiai: raumenų silpnumas, apatinės krūtinės dalies
skausmas, ūgio mažėjimas (dėl „susiplojančių” stuburo slankstelių).

Pavojingiausi
yra šlaunikaulio lūžiai (ypač šlaunikaulio kaklelio). Vienas iš penkių
pacientų, patyrusių šią traumą, miršta. Tokie lūžiai ilgam atima
galimybę judėti, o dėl nejudrumo osteoporozė progresuoja greičiau.

Simptomai:

• Kaulų lūžiai
• Juosmens skausmas
• Raumenų silpnumas
• Mėšlungis
• Kaulų tankio retėjimas
• Apatinės krūtinės dalies skausmas
• Stuburo iškrypimas
• Kupros formavimasis
• Ūgio mažėjimas
• Naktinis kojų prakaitavimas.

DIAGNOSTIKA

Osteoporozė
dažniausiai nustatoma dviem būdais: kompiuterine tomografija arba
dviguba energijos rentgeno absorbciometrija (osteodensitometrija) – DXA.
Apie pagreitėjusį kaulų irimą galima sužinoti ir iš kai kurių kraujo
tyrimų. Rentgeno nuotraukoje aiškiai matosi šviesesni kaulai, kaulų
lūžiai. Specializuotose klinikose atliekamas specialus osteoporozės
tyrimas – densitometrija (kaulų tankio nustatymas).

GYDYMAS

Osteoporozė gydoma kaulų retėjimą stabdančiais medikamentais:

• pakaitinė terapija lytiniais hormonais (moterims po menopauzės);
• selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai (moterims virš 60m., nenorinčioms vartoti lytinių hormonų);
• bifosfonatai;
• kalcitoninas.

Gydymo metu būtina vartoti kalcį ir vitaminą D.

PROFILAKTIKA

Kaulų
stiprumą užtikrina kalcis. Jei organizme trūks kalcio, kaulai ir dantys
bus trapesni. Pagrindinis kalcio šaltinis – pienas ir jo produktai.
Daug kalcio yra riebiose žuvyse, ypač lašišose ir sardinėse. Kalcio
gausu pupelėse, žirniuose ir kitose ankštinėse daržovėse, kopūstuose,
salotose, salieruose, sojose, kiaušinių tryniuose, juodoje duonoje,
šokolade, datulėse, riešutuose, apelsinuose.