NĖŠČIŲJŲ EKLAMPSIJA

APIBRĖŽIMAS

Eklampsija – specifinė nėštumo liga, pasireiškianti
traukulių priepuoliu, esant preeklampsijai. Pasireiškia tik nėštumo metu (vėliau
nei 20 sav), gimdymo metu, ar pirmosiomis dienomis po gimdymo. Traukulių priežastimi
nėra epilepsija ar kita traukulinė patologija.

EPIDEMIOLOGIJA

Eklampsija pasireiškia 1 iš 2000 nėščiųjų. Moterų
mirtingumas nuo traukulinės eklampsijos- 3-5 proc.

LIGOS PRIEŽASTYS IR
EIGA

Eklampsija paprastai pasireiškia moteriai, kuriai prieš tai
buvo diagnozuota preeklampsija. Preeklampsijos rizikos veiksniai:

-pirmas nėštumas;

-dirbtinis apvaisinimas;

-labai jauna arba vyresnė motina;

-daugiavaisis nėštumas;

-ankstesnių nėštumų metu buvusi preeklampsija;

-lėtinė hipertenzija ir inkstų liga;

-sąnarių ligos;

-mažas motinos gimimo svoris;

-nutukimas ir rezistentiškumas insulinui;

-pregestacinis cukrinis diabetas;

-motinos infekcijos;

-trombofilija;

-šeiminė preeklampsijos anamnezė;

-rūkymas.

Iki šiol preeklampsijos atsiradimo priežastys ir eiga nėra iki
galo žinomos, tačiau pastebėtas paveldimas polinkis ja sirgti.  Manoma, kad preeklampsiją sukelia motinos
organizmo reakcija į placentą. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis.
Pagrindinis organizme matomas pokytis- tai kraujagyslių spazmo sukelta organų
bei audinių išemija ir padidėjęs kraujagyslių sienelių laidumas. Šie pokyčiai
paveikia ir galvos smegenis- jų pakenkimas išprovokuoja traukulius.

KLINIKA

Eklampsija pasireiškia dvejopai: traukuliais ir betraukuline
eklampsine koma. Eklampsijos priepuolį dažniausiai išprovokuoja koks nors
dirgiklis – ryški šviesa, stiprus garsas, šaltis, skausmas, stiprios neigiamos
emocijos. Nors ir trumpas, eklampsijos priepuolis turi 4 fazes, paeiliui
keičiančias viena kitą. Pradinė fazė trunka 20-30 sekundžių. Staiga pradeda smulkiai
trūkčioti veido raumenys, vokai, akių obuoliai akiduobėse ima vartytis į visas
puses. Po 2-3 sekundžių žvilgsnis sustingsta, akys fiksuojasi viena kryptimi,
dažniausiai į viršų arba į šonus, po to užsimerkia taip, jog lieka plyšiai,
kuriuose matyti akių baltymai. Burna pražiota, liežuvis traukomas traukulių,
truputį iškištas į priekį, kaklas įsitempęs, kaklo venos prisipildžiusios.
Vėliau smarkiai sukandami žandikauliai, todėl liežuvis sukramtomas iki žaizdų.
Antroji fazė trunka 10-20 sekundžių: prasideda viso kūno traukuliai. Giliai
atsikvėpusi, nėščioji kurį laiką nustoja kvėpuoti, visi kūno raumenys įsitempę,
rankų plaštakos suspaustos į kumščius, vyzdžiai išsiplėtę, veidas tamsiai
raudonas, melsvo atspalvio, paburkęs, su sustingusiu žvairu žvilgsniu,
keliantis siaubą; tai pavojingiausia fazė. Paskui prasideda kloniniai
traukuliai, kurie trunka 1-2 minutes. Moteris yra be sąmonės, nieko nemato,
negirdi ir nejaučia. Stebimi viso kūno raumenų traukuliai. Lūpas dengia baltos,
kartais kraujuotos (dėl sukandžioto liežuvio) putos. Kvėpavimas gilus, lėtas,
oda melsva. Pamažu traukuliai retėja, kartkartėmis jų dar pasitaiko kurioje
nors kūno vietoje. Nėščioji guli nejudėdama, paskui ji giliai įkvepia, praeina
odos melsvumas. Eklampsijos priepuolis baigiasi. Ketvirtosios – komos – fazės
trukmė įvairi. Po traukulių priepuolio moteris guli be sąmonės, garsiai
gargiančiai kvėpuoja. Pabudusi ji neprisimena, kas nutiko, skundžiasi galvos
skausmais ir bendru silpnumu. Pasitaiko, kad dar nepasibaigus komos fazei,
prasideda antrasis eklampsijos priepuolis. Priepuolių skaičius įvairus,
dažniausiai būna 1-2-3 priepuoliai. Pati sunkiausia eklampsija yra be traukulių.
Ji pasitaiko rečiau. Nėščiosios smegenys staiga ir gausiai paplūsta krauju,
išsiliejęs kraujas nespėja sudirginti smegenų, todėl traukulių nebūna ir iš
karto prasideda gili koma. Preeklampsija, laiku ir tinkamai gydoma, nepereina į
eklampsijos priepuolį ir jo pavyksta išvengti. Negydoma preeklampsija dažnai
baigiasi eklampsija. Laiku suteikus pagalbą, pavyksta išgelbėti motiną ir
vaisių bei išvengti sunkių komplikacijų. Eklampsija gali baigtis mirtimi tiek
motinai, tiek vaisiui.
 

DIAGNOSTIKA

Svarbiausia laiku diagnozuoti ir gydyti preeklampsiją. Diagnostika
remiasi anamneze, klinika, arterinio kraujospūdžio matavimu, proteinurijos
(baltymo šlapime) nustatymu. Preeklampsija nėščiajai diagnozuojama, jei po 20
nėštumo savaitės nustatoma hipertenzija ir protei­nurija nėščiajai, kuriai jų
iki tol nebuvo. Hipertenzija – tai bent 2 kartus 4–6 valandų intervalu po 20
nėštumo savaitės pamatuotas sistolinis kraujo spaudimas 140 mmHg ir daugiau,
diastolinis kraujo spaudimas – bent 90 mmHg, o moters kraujospūdis iki nėštumo
(iki 20 nėštumo savaitės) buvo normalus. Sunki hipertenzija nustatoma tada, kai
sistolinis kraujospūdis nuolat būna didesnis už 160 mmHg, diastolinis – daugiau
nei 110 mmHg. Proteinurijai nustatyti surenkamas 24 valandų šlapimas. Jei nėra
galimybių surinkti 24 valandų šlapimo, proteinurija diagnozuojama, kai baltymo
kiekis būna 300 mg/l ar daugiau bent 2 vienkartinėse šlapimo porcijose,
paimtose 4–6 valandų intervalu.
Sunkėjanti preeklampsija rodo didėjančią eklampsijos priepuolio atsiradimo riziką.
Gresiančio eklampsijos priepuolio požymiai:

-stiprus, staiga padidėjęs galvos skausmas;

-skaumas viršutinėje pilvo dalyje;

-pykinimas, vėmimas, regos sutrikimai;

-neryškus matymas, mirgėjimas, dvejinimasis.

GYDYMAS

Eklampsijos priepuolio metu ligonė
guldoma ant šono, išvaloma burna ir kvėpavimo takai, tiekiamas deguonis per
veido kaukę. Traukuliams slopinti leidžiamas magnio sulfatas į veną. Kiti
prieštraukuliniai vaistai- diazepamas, tiopentalis. Skiriamas antihipertenzinis
gydymas medikamentais- labetololiu, nifedipinu, natrio nitroprusidu,
nitroglicerinu. Per 1-6 valandas po priepuolio užbaigiamas nėštumas natūraliais
gimdymo takais arba atliekant cezario pjūvio operaciją.
 

PROFILAKTIKA

Mažos aspirino dozės (80-100mg) gali padėti, kai yra didelis
preeklampsijos pavojus.