Katatonija

Katatonija

 

APIBRĖŽIMAS

Katatonija
(gr. katatonos — įtempimas, sustingimas), psichikos sutrikimas, kuris
reiškiasi judėjimo ir elgsenos pakitimais. Dažniausiai pasitaiko
sergantiems šizofrenija, rečiau – kitomis psichinėmis ligomis, sunkiai
apsinuodijus, po galvos smegenų traumos. Apimtas katatoninio
susijaudinimo ligonis daro beprasmiškus judesius, kraiposi, kartais
mėgdžioja kitų judesius. Jo veidas būna sustingęs, kartais jame būna
įniršio, nuostabos; veido išraiška gali visiškai neatitikti situacijos.
Ligonis kalba padrikai, kartais kliedi, kartoja kitų žodžius, garsiai
šaukia, dažnai visai nekalba. Toks ligonis gali būti agresyvus,
pavojingas aplinkiniams.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Tikslus
katatonijos dažnis populiacijoje nėra žinomas. Pastaruoju metu apie šią
ligą buvo atlikta tik pora mokslinių studijų, besiaiškinančių jos
paplitimą. Buvo išsiaiškinta, jog katatonijos dažnis skirtingose
vietovėse gali labai smarkiai skirtis. Iš kitos pusės, daug katatonijos
atvejų lieka nediagnozuoti, ypač neišsivysčiusiose šalyse.

Katatonijos
dažnis psichiatrinėse ligoninėse Kolumbijoje yra 11.4%, Indijoje –
13.5%, Ispanijoje – 16.9%, Velse – 9.6%, Prancūzijoje – 13.1%.

Buvo
nustatyta, jog 1850 metais Dižiojoje Britanijoje katatonijos dažnis
buvo 6%, o 1950 – tik 0.5%. Suomijoje 1933-1935 metais buvo 37%, o
1953-1955 – 11%.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Katatonija
atsiranda vaikams, paaugliams ir suaugusiems, yra susijęs su
nevienalytės grupės gretutinėmis sąlygomis ir pasižymi įvairių
savanoriškų minčių ir judėjimų išraiškos sutrikimais, požymiais ir
simptomais.

Galimo katatoniško asmens vertinimas turėtų apimti
netiesioginį, nestruktūrizuotą stebėjimą, taip pat tiesioginį interviu.
Pacientai, sergantys katatonija patiria tuos pačius bendruosius elgesio
sutrikimus nepriklausomai ar yra egzaminuotojas.

Psichomotorinės katatonijos apraiškos, analizuotos pagal latentinių klasių technologijas buvo suskirstytos į 4 klases:

  • automatinis
  • pasikartojantis / aido
  • pasitraukimo
  • susijaudinimo /atsparumo.
  • Neurologinės sąlygos:
  • Piktybinis neurolepsinis sindromas
  • Preparatais, blokuojantys dopamino receptorius
  • Lorazepamo ir kitų raminamųjų nutraukimas
  • Astrocitoma
  • Kairiojo migdolinio kūno atrofija
  • Autizmo sutrikimas
  • Pamatinės arterijos trombozė
  • Galvos smegenų hemoragija
  • Smegenų infarktas
  • Smegenų kraujagyslių liga
  • Žievės venų trombozė
  • Distonija
  • Encefalitas
  • Galvos trauma
  • Huntingtono liga
  • Galvos smegenų vandenė
  • Išsėtinė sklerozė
  • Neurosifilis
  • Parkinsonizmas
  • Insultas
  • Stuporas
  • Subarachnoidinė hemoragija
  • Psichiatrinės sąlygos:
  • Ūmus streso sutrikimas
  • Anoreksija, bulimija
  • Konversijos sutrikimas
  • Isterija
  • Depresija
  • Nuotaikos sutrikimai
  • Šizofrenija
  • Kitos medicininės sąlygos:
  • Įgytas imunodeficito sindromas (AIDS),
  • Addison liga
  • Bakterinis sepsis
  • Diabetinė ketoacidozė
  • Encefalopatija
  • Karščiavimas nežinomos priežasties
  • Šilumos smūgis
  • Kepenų nepakankamumas
  • Hiperkalcemija
  • Hiperparatiroidizmas
  • Hipertiroidizmas
  • Hiponatremija
  • Hipotermija
  • Žarnyno atonija
    Katatonija yra ne diagnozė. Atvirkščiai, katatonija yra aprašomasis
    terminas nurodantis įvairius sutrikimus. Nors egzistuoja didelė
    diferencinė diagnozė katatonijai, išgydomų priežasčių, pavyzdžiui, kaip
    epilepsinė būklė be traukulių, nustatymas yra labai svarbus reikalingam
    gydymui. Susidūrę su katatonija gydytojai turi išbraukti visas galimas
    bei gydytinas priežastis.
  • Šios komplikacijos yra susiję su katatonija:
  • Trauma – per susijaudinimo būsenas pacientams, gali sukelti rimtų traumų, net mirtinų, sau ir kitiems;
  • Atsisakymas valgyti – pacientai gali atsisakyti valgyti;
  • Autonominės nervų sistemos nestabilumas – autonominės nervų sistemos nestabilumas: hipertermija, hipertenzija, tachikardija;
  • Piktybinis neurolepsinis sindromas;
  • Plaučių embolija – mirtiną plaučių embolija rizika padidėja katatoniškiems pacientams;
  • Kita – yra rizika neurologiniams, psichiatriniams, ginekologiniams sutrikimams.

 

KLINIKA

Katatoninio
stuporo apimtas ligonis nekalba, nevalgo, nejuda, neretai priešinasi
mėginimams pakeisti jo pozą. Kai katatonija prasideda staiga, ligonį dar
pila prakaitas, jam pakyla temperatūra, išsenka organizmas, atsiranda
širdies kraujagyslių nepakankamumas.

Simptomai apima:
                      * Katalepsiją, arba nejudėjimą, išlaikytą ilgą laiką;
                      * Katatoninis jaudulys, iš pažiūros nereikalingas judėjimas;
                      * Katatoninis stuporas, ženkliai sulėtėjęs motorinis aktyvumas, dažnai nejudrumas;
                      * Katatoninis rigidiškumas, kurioje asmuo prisiima griežtą poziciją;
                      * Katatoninė poza, kurioje asmuo pradeda eiti
keistai ar netinkamai, susigalvoja neįprastą laikyseną ir išlaiko ją
ilgą laiką;
                      * Vaškinis lankstumas, kai pacientui pozą padaro kitas asmuo ir ši išlieka;
                      * Akinezija, arba fizinio judėjimo nebuvimas.

DIAGNOSTIKA

Diagnostiniai
kriterijai, skirti apibūdinti katatoniją apima: motorinį nejudrumo, per
didelį motorinį aktyvumą, didelį negatyvumą arba nekomunikavimą,
echolaliją ar echopraksiją. Du iš paminėtų būsenų yra reikalingi
diagnozuoti katatoniją šizofrenijoje ir nuotaikos sutrikimus. Tik pirmas
punktas gali diagnozuoti katatoniją bendrosios medicinos sąlygomis.
Peralta ir Cuesta iškėlė hipotezę, kad pakankama sąlyga diagnozuoti
katatoniją yra trys klasikiniai motoriniai požymiai: 
nejudrumas/stuporas, nekomunikavimas, negatyvizmas, prieštravimas,
laikysena, katalepsija, automatinis paklusnumas, atkartojimo fenomenas,
rigidiškumas ir pasitraukimas iš esančių sąlygų.
Kadangi pacientai,
sergantys katatonija negali bendradarbiauti su ekspertu, specifiniai
neurologiniai požymiai, būdingi katatonijai turi būti greitai nustatyti,
ypač kritinėse situacijose. Visų pirma, rigidiškumas, čiupimo refleksas
yra akivaizdūs katatonijos požymiai kritinėse situacijose. Fizinio
patikrinimo metu, išbandomas griebimo/čiupimo refleksas – antrinis
katatonijos požymis.

GYDYMAS

Katatonijos
gydymas pradedamas nuo šį sutrikimą sukėlusių sąlygų gydymo,
priklausomai ar tai buvo neurologinės, psichiatrinės, kitos medicininės
sąlygos.

Pati katatonija gydoma su daugeliu vaistų, įskaitant
karbamazepiną, klonazepamą, olanzapiną ir ciklooksigenazės (COX)
inhibitorius.

PROFILAKTIKA

Nėra jokių
konkrečių prevencinių priemonių daugeliu katatonijos atvejų. Užkrečiamos
ligos kartais gali būti sustabdomos. Katatonija, sukelta vaistų ar
narkotikų piktnaudžiavimo gali būti sustabdyta nutraukinat kenksmingų
preparatų vartojimą.