Išangės įplėša

IŠANGĖS ĮPLĖŠA

APIBRĖŽIMAS

Išangės
įplėša-tai linijinė išangės kanalo odos žaizda.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Išangės
įplėša dažniau serga moterys (60-70 proc. pacientų), dažniau darbingo amžiaus.
Pusei sergančių asmenų pasireiškia hemorojui būdingų simptomų – kraujavimas,
hemoroidinių mazgų iškritimas, skausmas, nemalonūs pojučiai išangės srityje,
niežulys, išskyros. Dažniausia išangės įplėšos komplikacija-išangės fistulė
(kanalas, jungiantis du epiteliu dengtus paviršius, pvz. fistulė, kurios
išorinė anga yra odoje apie išangę, o vidinė anga-išangės kanale) pasireiškia 5
proc. sergančiųjų.

 

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Šios
ligos priežastys ir atsiradimo mechanizmas nėra iki galo aiškūs, tačiau
tikėtina, kad svarbiausia ligos priežastis yra kraujotakos sutrikimas odoje.
Procesas prasideda, kuomet po išangės operacijų, užkietėjus viduriams ir esant
kitoms situacijoms, sumažėja odos elastingumas ir tamprumas. Traumuojant
pakitusią odą, atsiranda pažeidimas, kurį lydi stiprus skausmas. Atsiranda
išangės rauko mėšlungis. Susitraukdamas išangės raukas užspaudžia kraujagysles
ir sukelia kraujotakos sutrikimus. Išangės žaizdos kraštuose esantys audiniai
negauna deguonies, o tai trikdo gijimo procesus. Žaizdos persistuoja ir sukelia
komplikacijas, kurios stipriai pablogina ligonio gyvenimo kokybę. Skausmas ypač
sustiprėja tuštinimosi metu.

 

KLINIKA

Tie patys
simptomai būdingi beveik visiems pacientams-sergantieji skundžiasi stipriu
skausmu išangės srityje, kuris pasireiškia tuštinantis ar defekacijos
pabaigoje. Skausmas užtrunka ilgai-nuo kelių iki keliolikos valandų ir sumažėja
ligoniams geriant vaistus nuo skausmo, po šiltos vonios, įstačius rektalines
žvakutes. Tuštinantis taip pat pastebimas kraujas, kuris būna ryškios raudonos
spalvos. Kraujas nulaša ant išmatų ar tualetinio popieriaus. Sergant išangės
įplėša, kraujas nebūna įsimaišęs į išmatas, jo kiekis paprastai nedidelis.
Ligoniams, sergantiems išangės įplėša, dažnai diagnozuojams ir vidurių
užkietėjimais. Kai kuriais atvejais viduriai užkietėja ankščiau nei atsiranda
išangės įplėša ir yra įplėšos priežastis, o kiti ligoniai, atsiradus įplėšai,
sąmoningai nesituština, kad nesukeltų skausmo.

Ligos eiga
banguojanti-pastebimi pagerėjimo ir paūmėjimo periodai. Liga pasunkėja pakeitus
maistą, užkietėjus viduriams ir pan. Ligą būtina gydyti, nes procesui
užsitęsus, išangės raukas dėl nuolatinio žaizdų atsiradimo ir jų gijimo procesų
surandėja, sumažėja jo elastingumas, o tai gali sukelti išmatų nelaikymą, kuris
ypatingai apsunkina ligonių gyvenimą. Galimos ir kitos komplikacijos- išangės
fistulės, išangės kanalo susiaurėjimas.

 

DIAGNOSTIKA

Gydytojas gali
teisingai nustatyti diagnozę išklausęs paciento nusiskundimus, nes simptomai
pakankamai tipiški ligai. Išangės žaizdas galima pamatyti apžiūrint išangės
sritį. Sukėlus nejautrą atliekamas ir tyrimas pirštu. Tyrimo metu apčiuopiami
būdingi pakitimai-rauko mėšlungis, apčiuopiama žaizda. Vyresniems nei 50 metų
pacientams atliema rektoromanoskopija-tai tyrimas su specialiu instrumentu,
kurio metu apžiūrima tiesioji žarna. Tyrimu siekiama atmesti kitas pavojingas
tiesiosios žarnos ligas, pvz. tiesiosios žarnos vėžį, kuris dažniau pasitaiko
vyresniems pacientams.

 

GYDYMAS

Atsižvelgiant į
situaciją galima pasirinkti konservatyvų arba chirurginį gydymą. Konservatyvus
gydymas susideda iš mitybos ir tuštinimosi korekcijos, medikamentų mažinančių
uždegimą ir skausmą, atpalaiduojančių rauką. Mityba koreguojama skiriant
daugiau nesuvirškintų augalinių skaidulų ir celiuliozės turinčių
produktų-sėlenų, slyvų, burokėlių, morkų, persikų ir kt. Patariama gerti
daugiau vandens ir atsisakyti alkoholio, aštrių patiekalų. Tuštinimasis
palengvinamas tiek pakeitus mitybą, tiek vartojant vidurius laisvinančius
vaistus, klizmas, vazelino aliejų. Fizinis aktyvumas gerina virškinamojo trakto
veiklą ir sergančiojo būklę. Šiltos sėdimos vonelės su kalio permanganatu
naudojamas kiekvieną kartą pasituštinus. Jos atpalaiduoja išangės rauką ir
padeda apsisaugoti nuo komplikacijų, nes turi dezinfekcinį poveikį, padeda
palaikyti išangės srities higieną. Būklei pagerinti gali būti skiriamos
žvakutės ir tepalai. Dar skiriami vitaminai A ir E. Išangės rauką atpalaiduoja
nitroglicerino vaistai. Jie taip pat pagerina išangės srities kraujotaką.
Galimos ir botulino toksino injekcijos į išangės rauką. Botulino toksinas yra
specifinė medžiaga, kuri sukelia laikiną rauko parezę, trunkančią apie 1
mėnesį. Šis metodas skatina žaizdų gijimą, nes taip pat pagerina kraujotaką.

Chirurginis
gydymas pasirenkamas esant stipriam skausmui, neveiksmingam konservatyviam
gydymui. Chirurginis gydymas efektyvus apie 80-90 proc. pacientų, tačiau taip
pat dažnos ir operacijų komplikacijos-išmatų nelaikymas, fistulės.

PROFILAKTIKA

Vengti
vidurių užkietėjimo ir stanginimosi. Gydyti atsiradusią įplėšą.