Epiglotitas

Epiglotitas

APIBRĖŽIMAS

Epiglotitas
yra antgerklio uždegimas ir patinimas. Daugeliu atvejų tai sukelia
infekcijos. Antgerklis yra atvartas, kuris dengia gerklę, kad rijimo
metu maistas nepatektų į kvėpavimo takus, o nuslinktų į stemplę.
Epiglotitui reikalinga skubi medicininė pagalba, nes negydomas gali
baigtis mirtimi.

EPIDEMIOLOGIJA

Ūmus epiglotitas yra
labiausiai paplitęs tarp 2 ir 8 metų amžiaus vaikų, nors jis gali
pasireikšti bet kuriame amžiuje. Vyrai dažniau paveikiami nei moterys –
santykis 2.5:11. Suaugusiems rūkymas sumažėjęs imuniteto lygis yra
rizikos veiksniai ir yra tam tikrų įrodymų, kad esama didesne rizika
diabetikams susirgti epiglotitu nei sveikiems.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Sąlygos,
kurios sukelia epiglotitą yra infekcinės, cheminės ir trauminiai
agentai. Infekcija yra labiausiai paplitusi priežastis. Gripo b tipo
virusas kažkada prieš vakcinaciją, buvo dažniausia epiglotito
priežastis. Šiuo metu kiti organizmai, pvz., bakterijos, virusai ir
grybeliai yra dažnesnės priežastys, ypač tarp suaugusiųjų.

Įvairūs
organizmai, kurie gali sukelti epiglotitą yra Streptococcus pneumoniae,
Haemophilus parainfluenzae, Varicella-zoster, 1 tipo Herpes simplex
virusas, ir Staphylococcus aureus.

Kiti tipai epiglotito, kurie
būna sukelti ne infekcinių faktorių apima karštus dalykus, kurie gali
pakenkti antgerklį. Epiglotitas, kurį sukelia šilumos žala, vadinamas
terminiu epiglotitu. Terminis epiglotitas įvyksta, kai geriami karšti
skysčiai, valgomas kietą maistas arba piktnaudžiaujama draudžiamomis
narkotinėmis medžiagomis, kaip antai įkvėpus metalo gabalėliu nuo kreko
traukimo vamzdelių ar marihuanos cigaretės galiuko. Tokiais atvejais
epiglotitas panašus į infekcijos sukeltą epiglotitą.

Neįprastos
epiglotito priežastys apima rudojo atsiskyrėlio voro įkandimai į ausį,
dėl kurių gali atsirasti tinimas arba buivolinių žuvų valgymas, kuris
gali sukelti alerginę reakciją ir patinimą. Buka trauma ar kažkas
blokuojantis gerklę taip pat gali įtakoti epiglotitą.

KLINIKA

Kai
epiglotitas pasireiškia, ji paprastai pasireiškia greitai, gali
svyruoti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dažniausiai pasitaikantys
simptomai: gerklės skausmas, užkimimas ar balso pasikeitimas, sunkumas
kalbėti, karščiavimas, pasunkėjęs rijimas, dažnas širdies plakimas, ir
apsunkintas kvėpavimas.

Karščiavimas paprastai gali būti
nedidelis, esant 37,8 ° C suaugusiesiems, arba net šiek tiek mažesnis,
esant  terminiui epiglotitui 37,2 ° C.

Kvėpavimo nepakankamumas ar
sunkumas kvėpuoti matomas su epiglotitu kaip seilėtekis, pasilenkimas į
priekį, palengvinant įkvėpimą, kaklo raumenų, tarpšonkaulinių raumenų
įsitempimas, aukšto tono švilpimas kvėpuojant (stridoras) ir problemos
kalbėti.

Vaikai gali sėdėti „uostytojo pozicijoje“ su kūnu,
pasvirusiu į priekį ir galva bei nosis palenkiama į priekį ir į viršų,
lyg jie užuostų pyragą netoliese.

Žmonės sergantys epiglotitu gali
pasirodyti neramūs, kvėpuojantys padedant kaklo, krūtinės sienos ir
viršutinės pilvo sienos raumenims. Nors ir jie gauna mažiau oro su
kiekvienu įkvėpimu, vis dar pasireiškia aukšto tono švilpimas, vadinamas
inspiraciniu stridoru.

Paprastai vaikas, kuris ateina į ligoninę
su epiglotitu, turi karščiavimo istoriją, jam sunku kalbėti, yra dirglus
ir keletą valandų jau turi rijimo problemų. Kūdikiams, jaunesniems kaip
1 metų, požymiai ir simptomai, pvz., karščiavimas, seilėtekis ir
vertikaliai laikysena gali ir nepasireikšti.

Tuo tarpu paaugliai
ir suaugusieji turi daugiau simptomų – tai gerklės skausmas, kaip
pagrindinės skundas kartu su karščiavimu (50-70%), pasunkėjęs kvėpavimas
(25%), seilėtekis (15%) ir stridoras (triukšmo kvėpavimas) (10%).
Gydytojai būdingą suaugusiųjų epiglotitą skirsto į 3 kategorijas:

1
kategorija: Sunkus kvėpavimo nepakankamumas arba faktinė kvėpavimo takų
blokada. Žmonės paprastai pateikia trumpą istoriją su sparčiai
progresuojančia liga, kuri greitai tampa pavojinga. Bakterijos kraujyje
dažnai yra teigiamas testo rezultatas.

2 kategorija: vidutinio
sunkumo ir sunkūs klinikiniai simptomai ir požymiai didelės rizikos,
kurie įtakoja galimą kvėpavimo takų nepraeinamumą. Simptomai ir požymiai
paprastai yra gerklės skausmas, negalėjimas ryti, kalbėjimas lyg burnoj
būtų karšta bulvė, stridoras ir papildomų raumenų grupių naudojimas
kvėpuojant.

3 kategorija: lengva ar vidutinio sunkumo eiga be
galimo kvėpavimo takų nepraeinamumo požymių. Šie žmonės dažnai turi
ligos istoriją, kai buvo pasireiškęs kelių dienų gerklės skausmas ir
skausmas ryjant.

DIAGNOSTIKA

Gydytojas gali atlikti
rentgenogramą ar tiesiog pažvelgti su laryngoskopo pagalba į antgerklį
ir trachėją. Gydytojas gali rasti ryklės uždegimą, paprastai tai bus
raumeningas vyšnių raudonumo darinys ryklėje taip pat patinimas
antgerklyje. Kadangi epiglotitas gali sukelti mirtiną kvėpavimo takų
obstrukciją, apžiūros procedūros metu pacient gali tekti intubuoti.

Kiti laboratoriniai tyrimai:

·Kraujo tyrimai gali parodyti infekciją ar uždegimą

·Arterinio kraujo dujų tyrimas, kuris matuoja kraujo prisotinimas deguonimi

·Kraujo kultūros, kuriose gali augti bakterijos ir sukelti epiglotitą

·Kiti imunologiniai testai, kuriuose ieškoma specifinių bakterijų ar virusų antikūnių

Šie
laboratoriniai tyrimai gali būti naudingi diagnozuojant epiglotitą, kol
asmens būklė yra stabili. Net su visa šiuolaikine technika, epiglotitą
nėra lengva diagnozuoti. Įdomu tai, kad tyrimai parodė, kad epiglotitas
iš pradžių buvo klaidingai diagnozuojamas net 36-50% žmonių.

GYDYMAS

Gydymo
stacionare trukmė, paprastai priklauso nuo trukmės intensyviosios
terapijos skyriuje. Gydymas apima metodus, kurie padėtų asmeniui
kvėpuoti, įskaitant:

·Kvėpavimo vamzdelis (intubacija)

·Sudrėkintas (drėkinamas) deguonis

Kiti gydymo būdai gali būti:

·Antibiotikai infekcijai gydyti

·Vaistai, vadinami kortikosteroidais, siekiant sumažinti gerklės patinimą

·Skysčiai į veną

PROFILAKTIKA

Veiksmingas
būdas užkirsti kelią epiglotitui – paskiepyti. Vaikai turi gauti
Haemophilus influenzae b tipo (Hib) kombinuotosios DTaP / IPV / Hib
vakcinacijos. Tai taip pat apsaugo nuo difterijos, poliomielito,
stabligės ir kokliušo. Vaikai turėtų gauti tris vakcinos dozes: viena,
kai jam yra du mėnesiai, antras, kai jam yra trys mėnesiai ir trečia,
kai jam yra keturi mėnesiai.

Glaudžių kontaktų su žmonėmis,
sergančiais epiglotitu, taip pat reikėtų vengti, nes jei tai bakterijų
sukeltas epiglotitas, jis gali būti perduotas ir kitam žmogui.