Dermatitas

APIBRĖŽIMAS

Dermatitas – dėl
alergijos ar kitų priežasčių sudirgus odai kilęs uždegimas. Yra keturi
pagrindiniai jo tipai – egzema, kontaktinis dermatitas, fotodermatitas
ir seborėjinis dermatitas. Dermatitas – tai ūminis epidermio ir dermos
uždegimas, kurį sukelia egzogeniniai ir endogeniniai dirgikliai. Toliau
bus rašoma apie egzogeninius dermatitus.

EPIDEMIOLOGIJA

Alerginis kontaktinis dermatitas sudaro 5-15% visų dermatozių. Sergamumas juo priklauso nuo industrializacijos lygio.

Suaugusiųjų seborėjiniu dermatitu dažniausiai serga 20-50 m. amžiaus ir vyresni žmonės.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Dažniausiai
dermatitą prasidėti skatina fiziniai ir cheminiai veiksniai: odos
trynimas, ant jos patekusios rūgštys ir šarmai. Rečiau odą pažeidžia
aukšta temperatūra, šaltis, rentgeno, ultravioletiniai, saulės
spinduliai ir augalai (ugniažolė, pastarnokas, dilgėlė, raudonėlis,
šilagėlė, vėdrynas). Tai vadinamieji obligatiniai dirgikliai, jie
kiekvienam žmogui gali nudeginti odą. Į dirgiklio poveikį oda greitai
reaguoja paraudimu ir net pūslėmis. Kiti dirgikliai (chromo, nikelio
druskos, gyvsidabris, guma, sintetiniai polimerai, kosmetika,
medikamentai, raktažolė, chrizantema, pelargonija ir kiti augalai) yra
fakultatyviniai, jie pažeidžia odą ne visiems žmonėms, o tik tiems,
kurie yra jautrūs šiems dirgikliams ir kurių organizmas esti
sensibilizuotas.

 Skiriamas:

• ·paprastasis (nealerginės kilmės) dermatitas (dermatitis simplex, dermatitis artificialis)
• ·alerginis kontaktinis dermatitas (dermatitis contacta allergica).

Kontaktinių dermatitų priežastys:

• ·endogeniniai faktoriai
• ·alergenai
• ·iritantai
• ·infekcija,
  kuri sukelia paprastąjį ūminį dermatitą, kuris prasideda po
  vienkartinio kontakto su stipriu dirgikliu arba po pakartotinio kontakto
  su vidutinio stiprumo dirgikliu.

Lėtinis dermatitas
susiformuoja po pakartotinių, ilgiau trunkančių kontaktų su dirgikliu.
Dėl to oda sustorėja (apsauginė reakcija), pleiskanoja, kartais ryškiai
infiltruojasi, smarkiau ragėja (hiperkeratozė).

Skiriama dermatito
eriteminė, mazgelinė, pūslinė, šlapiavimo ir pleiskanojimo stadijos
(panašiai kaip ir egzemos). Tačiau dermatito procesas gali apsiriboti
bet kuria stadija. Kartais nuo labai smarkiai veikiančio dirgiklio
prasideda audinių nekrozė, atsiranda randų. Būdinga, kad pašalinus
dirgiklį, procesas greitai aprimsta, židiniai ima gyti. Dermatitas gali
būti buitinis ir profesinis.

KLINIKA

Klinika prasideda
niežėjimu, o po 12-24 valandų atsiranda nedidelė vietinė odos raudonė
(eritema), kuri po 1-2 dienų praeina. Intensyvesnė odos reakcija
pasireiškia mazgeliais, pūslelėmis, erozijomis, šlapiavimu, šašais ne
tik kontakto vietoje, bet ir kituose odos plotuose. Židiniai gyja be
randų, retai lieka ir odos pigmentacija.

Galima ir bendra
organizmo reakcija: karščiavimas, bendras silpnumas, pykinimas, šalčio
krėtimas ir kt. Dirgiklis gali ne tik jautrinti, bet ir nuodyti
organizmą.

DIAGNOSTIKA

Ligą diagnozuoti padeda anamnezė,
klinika, laboratoriniai tyrimai, odos mėginiai. Nustatyti kontaktinio
alerginio dermatito priežastis sunku, nes dauguma ligonių nežino, kas
sukėlė ligą ir net neįtaria dirgiklio.

Remiamasi alergeno nustatymo mėginiu, skarifikaciniais odos testais.

GYDYMAS

Reikia
nutraukti kontaktą su alergenu ir slopinti patologinį procesą. Lokalūs
kortikosteroidai tam padeda: veidui silpnesni – klobetazono butyratas;
storesnėms odos vietoms – stipresni – fliutikazono propionatas.

Pažeistas
vietas tinka tepti gliukokortikoidų tepalais ir kremais.
Šlapiuojantiems židiniams gydyti vartotini pavilgai. Atsargiai skiriami
lanolino turintys ir kitokie sudėtingi tepalai, nes jie patys gali
sukelti alergines reakcijas. Kartais pakanka pašalinti alergeną ir
procesas savaime praeina.

Prasidėjus antrinei infekcijai, skirtini antibiotikų tepalai.