Bruceliozė

BRUCELIOZĖ

APIBRĖŽIMAS

Bruceliozė
– tai infekcinė liga, zoonozė, laukiniams ir naminiams gyvuliams pasireiškianti
vislumo sutrikimu, o žmonėms – ilgalaikiu, banguojančiu karščiavimu, gausiu
prakaitavimu, bendru silpnumu, nervų sistemos, judėjimo organų pakitimais ir
kt.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Liga labiausiai
paplitusi Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros regione, Afrikoje į pietus
nuo Sacharos, Kinijoje, Indijoje, Peru ir Meksikoje. Pastaruoju laiku ligos
atvejų labiausiai daugėja Centrinės ir Pietvakarių Azijos šalyse. Keliose
Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse, Kanadoje, Japonijoje, Australijoje ir
Naujojoje Zelandijoje, kaip manoma, šios ligos sukėlėjo nėra. Paskutinį kartą
galvijų bruceliozė Lietuvoje nustatyta 1992 metais, o žmogaus liga 2004 metais.
Pagindinis infekcijos rezervuaras – naminiai gyvūnai: avys, ožkos, karvės,
kiaulės, rečiau šunys, katės, arkliai.Žmonėms pavojingiausia avių ir ožkų
bruceliozė. Žmogus nebūna infekcijos šaltinis, taigi žmogus nuo žmogaus
užsikrėsti negali. Žmonės užsikrečia nuo gyvulių- bruceliozė paprastai plinta,
kai gyvūnas išsimeta arba atsiveda jauniklį. Užsikrėtusiam gyvūnui atsivedant
jauniklį išsiskiriančiuose skysčiuose nustatoma daug bakterijų. Bakterijos taip
pat dauginasi tešmenyje ir užteršia pieną, taigi pavojingi sergančių gyvulių
pieno produktai, taip pat užsikrėsti galima ir per jų mėsą. Liga taip pat gali
patekti į gyvūnų ir žmonių organizmą per odos įpjovimus arba gleivines, todėl
sergančių gyvulių vilna ir oda yra infekcijos perdavimo veiksnys. Retai
užsikrečiama brucelių patekus į kvėpavimo takus su dulkėmis. Bruzelioze serga
tam tikrų profesijų atstovai- veterinarai, melžėjos, ūkininkai ir skerdyklų
darbuotojai. Brucelioze dažniau serga vyrai. Taip pat būdingas sezoniškumas – susirgimų
padaugėja vasarą.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Ligą
sukelia Brucella genties bakterijos. Gyvūnams susirgimus sukelia įvairios
Brucella rūšys:

B.
melitensis – ožkoms, avims, kupranugariams;

B.
abortus – galvijams, kupranugariams;

B.
suis – kiaulėms;

B.
canis – šunims;

B.
ovis – ožkoms, avims.

Žmonėms
bruceliozę sukelia Brucella abortus, B. melitensis, B. suis.Pakanka mažos
brucelių dozės tam, kad žmogus užsikrėstų. Iš patekimo vietos (odos žaizda,
kvėpavimo takų ar virškinimo trakto gleivinė) bruzelės patenka į regioninius
limfmazgius. Ten joms palankios sąlygos daugintis ir, įveikus apsauginius
barjerus, patekti į kraują. Brucelės į kraują iš limfmazgių patenka cikliškai.
Sergant brucelioze labiausiai pažeidžiami kaulų čiulpai, kepenys, blužnis,
inkstai, kaulai, sėklidės, kraujagyslės. Ligos sunkumas priklauso nuo sukėlėjo-
B.abortus sukelia lengviausią formą, kiek sunkesnė yra B.suis sukelta liga, o
sunkiausia- B.melitensis sukelta bruceliozė. Persirgus imunitetas išsilaiko 3-5
metus.

 

KLINIKA

Vidutiniškai
inkubacinis ligos periodas trunka 1-3 savaites, bet gali būti ir iki 2 mėnesių.
Gali būti ūminė ir lėtinė ligos formos.

Sergant ūmine
forma, liga prasideda pamažu- lėtai didėja temperatūra, šaltkrėtis ir
karščiavimas keičiasi bangomis, labai smarkiai prakaituojama. Po savaitės
temperatūra jau būna 39-40,5°C,. Reikia pastebėti, kad aukštą temperatūrą
ligoniai puikiai toleruoja, gali atlikti įprastinius darbus. Ligoniai
skundžiasi sąnarių, raumenų, dažnai kaklo, stuburo, juosmens srities skausmais.
Gali pasikeisti ligonių psichinė būklė- pastebimas padidėjęs jautrumas,
nervingumas. Padidėja limfmazgiai, kepenys, blužnis.

Lėtinė
bruceliozė gali išsivystyti po ūminės arba iškart susirgus. Šiai formai
būdingas ilgai besitęsiantis nedidelis karščiavimas, sumažėjęs
apetitas bei darbingumas, atsiradęs silpnumas ir nervingumas. Pažeidžiami
kaulai ir sąnariai, beveik visada esti padidėję limfmazgiai.

 

DIAGNOSTIKA

Nustatant
diagnozę svarbu išsiaiškinti asmens profesiją- tam tikrų profesijų atstovai
turi didesnę riziką susirgti brucelioze. Taip pat išsiaiškinamos ir kitos
aplinkybės, kurioms esant asmuo galėjo kontaktuoti su sukėlėjais. Nuo antros
ligos savaitės kraujyje atsiranda antikūnių, kuriuos galima nustatyti
serologiniais testais.

 

GYDYMAS

Gydymui skiriami
antibiotikai (doksiciklinas su rifampicinu), tačiau tik sergant ūmine
brucelioze. Taip pat gydymui skiriami antihistamininiai preparatai, kuomet yra
stiprus uždegimas, gliukokortikosteroidai skiriami sumažinti uždegimą,
pagerinti savijautą, slopinti alergines reakcijas.

 

PROFILAKTIKA

Priemonės:

Pasterizuoto
pieno ir jo produktų vartojimas;

Veterinarinės
– sanitarinės priemonės (gyvulių skiepijimas, infekuotų gyvulių bandų skerdimas
ir kt.);

Asmenų,
keliaujančių į endeminius bruceliozės kraštus, informavimas apie bruceliozę.